Autorius Steponas Laukys
************************************************************************
 JEIGU ŠAITANUI BUS NAUDINGA, TAI JIS 
PRADĖS KALBĖTI IR APIE KORANĄ (TURKŲ PATARLĖ). 
**********************************************************************
   Šiandien daugelis girdi tą terminą "informacinis karas". Bet kare visada yra
puolančioji pusė ir yra besiginanti pusė. O kaip tai gali vykti informaciniame
kare? Paprastai puolančioji pusė naudoja dezinformaciją. Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija – tai tokia informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti,
pateikti klaidingas žinias. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo
įstatymas dezinformaciją apibrėžia kaip tyčia viešai paskleistą melagingą
informaciją. Karo metu dezinformacija naudojama, siekiant suklaidinti priešiškų
jėgų tarnybas ir nukreipti dėmesį nuo svarbių dalykų prie nesvarbių. O kaip
Lietuvoje? Didesnė dalis politikų nesugeba atskirti svarbių dalykų nuo
nesvarbių, todėl jie neatskirs informacijos nuo dezinformacijos. Viena iš tokių
politikų yra Ingrida Šimonytė, dabartinė Lietuvos vyriausybės premjerė. Manau
daugelis jau įsitikino, kad ši vyriausybė yra pati nekompetetingiausia
vyriausybė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų. Ir dabar Ingrida Šimonytė
nusišneka, painioja dezinformaciją su žodžio laisve. Taigi, mes matome, kad
Ingrida Šimonytė absoliutizuoja žodžio laisvę ir tai ji daro ne šiaip sau.
"Žodžio laisvė (kartais įvardinama kaip saviraiškos laisvė) – laisvė kalbėti
arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus,
pažiūras, mintis) be cenzūros. Tai viena iš pamatinių politinių teisių. Ji yra
neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, įtvirtinta daugelio
valstybių konstitucijose, įstatymuose, taip pat ir tarptautiniuose teisės
aktuose, kaip kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 straipsnis) arba
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10
straipsnis).
Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su
difamacijos, šmeižto, įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios
informacijos atskleidimo draudimais" (Vikipedija). O ką tauzija dabartinė
premjerė Ingrida Šimonytė? Štai jos nusišnekėjimai informuojant žurnalistus apie
būtinybę priimti įstatymus dėl dezinformacijos:„Tikrai tą problemą regime, bet
taip pat kartu yra ruošiami ir įstatymų pakeitimai. Mes vis dėlto esame ne
Rusija ir ne Baltarusija". O prie ko čia Rusija ir Baltarusija? Kuo dėtos šitos
šalys, rengiant įstatymų pakeitimus dėl dezinformacijos? Ar premjerė Ingrida
Šimonytė supranta ar nesupranta, kad šis įstatymas dėl dezinformacijos
reikalingas mūsų piliečiams, kad apsaugoti juos nuo dezinformacijos, kuri yra
skleidžiama iš Baltarusijos ir Rusijos, kurios abi kariauja prieš Ukrainą?
Rusija užpuolė Ukrainą, todėl neišvengiamaI ji skleis dezinformaciją, kad
suklaidinti visą pasaulį, ir pateisinti savo karo nusikaltimus ir genocidą prieš
ukrainiečius, kai yra bombarduojami gimdymo namai, mokyklos, vaikų darželiai,
gyvenamieji namai, tikslu sukelti paniką gyventojų tarpe, kad į Europą vėl
plūsteltų pabėgėlių milijonai, kaip jau tai buvo padaryta specialiai karo metu
Sirijoje. Rusija demonstruoja tą pačią karo vedimo taktiką Ukrainoje, kokia buvo
naudojama Sirijoje. Ir tada Rusija skleidė dezinformaciją apie karinius veiksmus
Sirijoje, bet Europa į tai nesuregavo. Pabėgėliai tapo visos Europos šalių
problema. O Rusija, sukėlusi šią problemą Europai, buvo nenubausta. Jeigu
nusikaltėlis lieka nenubaustas, tai jis ir toliau tęsia savo nusikaltimų seriją,
nes jo tikslas yra galios demonstravimas ir pasityčiojimas iš tų, kurie negali
jo nubausti. Drąsi Ukraina nepasidavė karo nusikaltėlio Putino bauginimams ir
stojo į žūtbūtinę kovą su Rusija, kurioje jau 100 metų jos piliečiai yra
maitinami dezinformacija, melu, o tie, kurie atsisako tikėti tuo melu yra
sodinami į kalėjimus arba yra sunaikinami. Ankstesnio diktatoriaus Stalino
laikais, tuos kurie atsisakė tikėti melu ir dezinformacija, skleidžiama KGB
ideologų ir dezinformatorių, buvo siunčiami į GULAG'ą arba sušaudomi.
Taigi, kodėl Ingrida Šimonytė bijo priimti labai reikalingo mūsų visuomenei įstatymą 
dėl dezinformacijos? Gal ji bijo todėl, kad pati dažnai nusišneka, kaip
pavyzdžiui:"Aš jums ne mergaitė pagal iškvietimą"? Bet juk tai nėra
dezinformacija, tai ko jai bijoti? Gal būt, ji bijo, kad ji neskiria propagandos
nuo dezinformacijos? Lietuvių kalba, deja, nėra gerų informacinių šaltinių,
kuriuose būtų tikslus paaiškinimas apie tai, kas yra propaganda. Ką gi,
pabandysime padėti Ingridai Šimonytei, bet irgi kyla abejonės, ar ji tai pajėgs
suprasti. Imame Ryšių su visuomene technologiją, bet ne tą, kurią naudoja
vyriausybės komunikacinių ryšių specialistai, nes jie yra išmokyti klaidingai,
todėl ne be reikalo buvo praminti neigiama prasme "piarščikais", o tikrą
technologiją, kurios tie "piarščikai" nežino. Ir pažiūrime, kas yra ta "Juodoji
PR (lietuviškai - Viešieji ryšiai)" arba "juodoji propaganda". "Juodoji" čia
turi reikšmę perkeltine prasme, kaip blogą arba įžeidžiančią. "Propaganda" - tai
yra tyčinis ir sustiprintas idėjų arba pareiškimų skleidimas, siekiant padaryti
įtaką kokiai nors žmonių grupei. "Juodoji propaganda" - tai terminas, nurodantis
į tam tikrus metodus, kurių tikslas - sugadinti kokios nors žmonių grupės
reputaciją, kompanijos ar valstybės reputaciją ir sugriauti visuomenės
pasitikėjimą ta valstybe, kompanija ar organizacija. Juodoji propaganda
paprastai turi neaiškius bruožus ir iškraipytą tiesą arba net visiškus pramanus.
Kaip matome, negalima painioti propagandos su "juodąja propaganda". Kaip matome
skirtumas tarp propagandos, "juodosios propagandos" ir dezinformacijos visgi
egzistuoja. Ir čia reikia suprasti vieną labai svarbų dalyką, kad vargu ar
galima organizuoti apie kokią nors valstybę ar kompaniją "juodąją propagandą"
nepanaudojus dezinformacijos? Tikrai, kad ne.
O dabar grįžkime prie beprotystės. Beprotystė yra perduota į psichiatrų
rankas. Ir pasirodo, kad tai yra supernaudinga verslo šaka, kuri atneša
milijardus dolerių tiek psichiatrijai, tiek farmacinėms korporacijoms. Todėl iš
beprotystės yra gaunami milžiniški pelnai. Su ja nėra kovojama, o paskutiniais
50 metų yra daroma labai daug pastangų, kad kuo daugiau žmonių išprotėtų.
Išprotėjimas gali prasidėti net nuo depresijos, kai žmogų psichiatras apgauna,
kad tai yra liga, išrašo jam antidepresantus, nuo kurių tas žmogus tampa
priklausomas, ir po 7 ar 10 metų vartojimo šitų sintetinių narkotikų, žmogus
tampa, kaip jau įprasta, tikru psichiniu ligoniu.
O kas yra sveikas protas, tai, kaip nekeista, jokiame Lietuvos universitete studentams 
niekas neaiškina.
Pabandykime pasiaiškinti, nes tai nėra jau taip sudėtinga.
Apie protą ir proto problemas yra nemažai parašęs vienas iš žymių XX amžiaus
humanistų ir filosofų, amerikietis L. Ron Hubbard. Štai, ką jis rašo apie
protą:"Žmogaus protas yra pagrindinis jo veiklos kontrolės punktas, ir jis yra
sukurtas tam, kad iškeltų ir spręstų problemas, susijusias su išlikimu, ir tik
su išlikimu". Tai, kodėl žmogus klysta, o kartais elgiasi labai neracionaliai?
Pasirodo, yra ir kita proto dalis - tai reaktyvusis protas arba instinktų
protas, kuris yra likęs nuo gyvūnų. Reiškia mes turime 2 proto dalis:
analizuojantį arba sąmoningą proto dalį ir tą reaktyviojo proto dalį, kuri ir
yra žmogaus išprotėjimo šaltinis. Apie šį protą L.Ron Hubbard rašo:"Tai protas,
kuris įteigė Sokratui, jog jis turi demoną, pateikiantį jam atsakymus. Tai
protas, kuris privertė Kaligulą paskirti savo arklį į vyriausybės postą. Tai yra
tas pats protas, kuris privertė Cezarį nukirsti dešines rankas tūkstančiams
galų, o Napoleoną - sumažinti prancūzų ūgį vienu coliu.
Tai protas, kuris nuolatos kursto karus, dėl kurio politika yra neišmintinga,
kuris priverčia viršininkus rėkauti, o vaikus verkti tamsoje iš baimės. Tai yra
tas protas, kurio verčiamas žmogus palaidoja savo viltis, tas kuris laiko jį
apatijoje, kuris daro jį neryžtingą tuomet, kai reikia veikti, ir kuris nužudo
žmogų, dar prieš tai, kai jis pradeda gyventi. Jeigu kada nors egzistavo
šėtonas, tai jis išrado reaktyvųjį protą".
Ir taip, mes matome, kad neegzistuoja žmonių, kurie neturėtų to reaktyviojo proto. 
Reiškia žmogus klysta, dramatizuoja ir elgiasi neracionaliai, kai rektyvusis protas 
pradeda dominuoti virš to analitinio proto ir žmogus elgiasi destruktyviai. O dabar 
pažiūrėkime į tą sveikąją proto dalį, kuri dirba kaip kompiuteris, tiesiog idealiai, jeigu 
jis gauna tikslius duomenis:"Įsivaizduokime, kad analitinis protas - tai skaičiavimo
mašina. Tai yra tik analogija, kadangi analitinis protas, nors jis ir elgiasi
kaip kompiuteris, bet sugeba kur kas daugiau ir turi fantastikus sugebėjimus,
smarkiai viršijančius tuos, kuriuos turi bet kuri kada nors sukurta skaičiavimo
mašina, ir jis yra žymiai įmantresnis. Jis galėtų būti pavadintas
apskaičiuojančiuoju protu...kadangi jis analizuoja duomenis"(L.Ron Hubbard
"Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą"). Taigi, reziume galima padaryti
paprastą, kad kuo aukštesnis sąmoningumas, tuo žmogus labiau naudojasi
analitiniu protu, ir kuo sąmoningumas yra žemesnis - tuo žmogus labiau yra
priklausomas nuo savo reaktyviojo proto dalies.
Dabar, kai išsiaiškinome apie beprotystės šaltinį, grįžkime prie informacinio
karo. Jūs žinote, kad Rusijos žmonės daugiau nei 100 metų buvo kvailinami ir
gąsdinami Vakarais, ir visoje TSRS apie Vakarus buvo skleidžiama "juodoji
propaganda". Kodėl tai buvo daroma? Kad pateisinti diktatūrą, GULAG'us, žudynes
ir netgi tautų genocidą. Reiškia dezinformacija ir "juodoji propaganda" yra 
naudojama, kad nuslėpti nuo visuomenės daromus valdžios nusikaltimus.
Kad žmones priversti tikėti diktatorių Melu ir dezinformacija, tam buvo naudojama
KGB, kaip prievartos ir represinė struktūra. Iš tos nusikalstamos Rusijos KGB
struktūros ir atėjo Putinas, kuris pratęsė Rusijoje diktatūrinį valdymą,
sovietinio KGB Melo ir Dezinformacijos tradicijas, ir sustiprino tai naujomis
represinėmis struktūromis. O kad "pakelti Rusijos ekonomiką", tai jis pasirinko
Hitlerio kelią, nes tikėjo, kad militarizuojant visą šalį ir jos karingumą, kaip
tai darė fašistai, Rusija pasieks neįtikėtinas aukštumas ir pralenks Vakarus,
kurie taps priklausomi nuo Rusijos energetinių šaltinių. Ir tokiu būdu, Rusija,
suvienijusi slavų tautas, kolonizuos kaimynines valstybes ir atkurs Rusijos
Imperijos teritorijas. Bet štai, atsirado tokia Ukraina, kuri turi kitą istoriją
ir kitą kultūrą, ir kuri pasirinko eiti demokratiniu keliu, kai valstybės
prezidentą išrenka tauta, o ne taip kaip Rusijoje, diktatorius su savo šaika,
apgaulės būdu pasiekia, kad valdyti šalį amžinai. Taigi, Ukraina tapo ta šalimi,
kuri turėjo būti Rusijos kolonizuota, ją turėjo valdyti koks nors Maskvos
statytinis, toks kaip Janukovičius, ir Ukrainoje vėl žmonės turėjo būti
kvailinami, per žiniasklaidą turėjo lietis Melas ir Didžiosios Rusijos
šlovinimas, ir visa tai turėjo garantuoti Rusijos represinės struktūros. O
toliau Rusijos apetitai būtų išaugę dar labiau ir sekanti auka būtų jau Moldova.
Gaila, kad Lietuvos politikai iki pat šiolei nesupranta, kad Informacinis
karas buvo nutrukęs tik laikinai, sugriuvus TSRS. Tada ir pasibaigė tas
"Šaltasis karas", nors iš tikro jis buvo tas pats Informacinis karas, kurį su
Vakarais pradėjo diktatorius Leninas. O kai KGB atsigavo, pakeitusi pavadinimą į
FSB, tai Informacinis karas atsinaujino. Nieko nėra sudėtingo, norint
nuginkluoti tą Rusijos Dezinformacijos skyrių, ir Lietuva, kartu su Latvija ir
Estija, tai galėjo padaryti. Tačiau Lietuvoje dėl valdžios pradėjo draskytis
partijos, siekdamos savo siaurų grupinių interesų patenkinimo. Todėl partijos, o
ypač konservatorių partija, pradėjo naudoti tuos pačius visuomenės
dezinformavimo metodus, kaip ir Rusijos Putino partija "Jedinaja Rosija". Štai,
kodėl Ingridai Šimonytei yra sunku apsispręsti dėl Dezinformacijos įstatymo
priėmimo, ir ji čia pradeda brukti išgalvotas kliūtis apie, neva, galimus Žodžio
laisvės pažeidimus. Ingridai Šimonytei reikia nuslėpti patį faktą, kad ji
nežino, kaip reikia augintį tą kultūrinę ir ekonominę mūsų valstybės gerovę,
todėl kaip ir Putinas, nori palikti dezinformaciją kaip priemonę liaudies
kvailinimui, kad išsilaikyti valdžioje ir nebūti nuverstai.
Ir pabaigoje dar kartą pacituosiu L.Rono Habardo žodžius: "Šiuolaikiniame
pasaulyje nėra nei vienos problemos, kurios negalima būtų išspręsti vien tik
proto pastangomis. Visi faktoriai, trukdantys išspręsti karo ir ginklavimosi
problemas, yra prasimanyti ir pagrįsti ne labiau, nei vagies arba žudiko
pasiteisinimai... Negali būti tokio didelio egoizmo, kuris pareikalautų visos
žmonijos sunaikinimo. Tas, kuris to reikalautų, tas, kuris nesistengtų tam
užkirsti kelio visais įmanomais racionaliais būdais, būtų beprotis. Negali būti
jokio pateisinimo karui".
O kadangi Putinas gąsdina net atominiu karu visą pasaulį, tai jūs matote, kad
šitas žmogus jau išprotėjo. Kad jūs aiškiau pamatytumėte kaip atrodo išprotėjęs
žmogus, tai pažiūrėkite žemiau įdėtą video apie tai kaip popas užsiima "juodąja
propaganda" Cerkvėje ir kviečia tikinčiuosius krikščionis melstis ne už Kristaus
tiesas, vardan kurių ir buvo sukurta Cerkvė, o už jo skleidžiamas "juodosios
propagandos" tiesas. Taip elgiasi bepročiai ir jeigu žmonės nekovos su
beprotyste, t.y. su bepročių skleidžiamu Melu ir dezinformacija, tai šitos
planetos žmonės tikrai bus nubausti kokiu nors baisiu karu ar epidemijomis. Juos
nubaus bepročiai, kurie yra savo instinktų vergai. Ir bus tikrai neįtikėtinai
gaila, kad šitas Homo Sapiens taip ir nesugebėjo susitvarkyti su savo gyvulišku
palikimu, nes nepatikėjo į savo dieviškos dalelytės arba dvasios galią, kuri yra
pajėgi išspręsti visas Žemėje egzistuojančias problemas. Ateina lietuviui ir
kitiems žmonėms pasirinkimo metas: arba mes tik giedosime savo himną, arba mes
darome tai, ką reikia daryti, kad žodžiai taptų kūnu, ir tada ir bus tai, kas
yra dainuojama mūsų himne "Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi".
*******************************************************************

  Skilimas Rusijos Provoslavų Cerkvėje.