Šiandien yra daugybė knygų bibliotekose, knygynuose, didžiulis informacinis srautas pasiekia mus per internetą, o genetikai jau išnagrinės greitai visą žmogaus genomą ir kitos mokslo sritys pasiekė tokias neįtikėtinas viršūnes, kad jau planuojami skrydžiai į Marsą. Nežiūrint į didžiulius mokslo pasiekimus, pats žmogus iki pat šios minutės, kiekvienoje šalyje niekaip negali išspręsti atrodytų tokio paprasto dalyko: kodėl dalis žmonių žiūri į arklį, bet mato dramblį?  Jeigu mes turime tokią situaciją, tai ar tai nereiškia, kad Homo Sapiens pasiekė savo išsivystymo ribas ir toliau evoliucionuoti nebegali? Gal reikalingas Naujas Žmogus, kuris bus protingesnis už šitą Homo Sapiens?  Juk Homo Sapiens yra pasiruošęs sunaikinti apie 6,5% žmonijos, t.y. milijardus žmonių. Tai, gal jis yra pamišęs? Iš kur toks neracionalumas? Taip, iš tikrųjų, dalis žmonių tiki, kad žmogus yra gyvūnas (žiūrėkite straipsnį "Apie žmones, kurie į žmogų žiūri, kaip į gyvūną" ).

    Ir štai 1950 metais gegužės 9 dieną žymus amerikiečių rašytojas L. Ron Hubbard (L.Ronas Habardas) išleidžia knygą, kuri iki pat šiolei neturi analogų, - "Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą".  Jos atsiradimu džiaugėsi psichologai, psichiatrai ir daugybė L.Ron'o  Hubbard'o gerbėjų, todėl netrukus, ji tapo  bestseleriu, t.y. paklausiausia, perkamiausia ir labai populiari knyga JAV.  Ir tai labai nepatiko vis labiau įsigalinčioms farmacinėms kompanijoms ir psichiatrijai, todėl buvo nutarta knygą sunaikinti, o per žiniasklaidą L.Roną Habardą sužlugdyti ir moraliai jį palaužti. Taip prasidėjo žūtbūtinė kova už žmogaus Sveiką protą, kuris yra aprašytas Dianetikos knygų serijose, ir tų, kurie išsigando, kad jų juodasis verslas, pavadintas psichiatrija,  žlugs, jeigu žmonės sužinos, koks milžiniškas yra jų potencialas, o kas blogiausia, kad ši knyga suteikia galimybę be psichiatro pagalbos išspręsti daugelį viduje susikaupusių problemų. Psichiatras tampa nebereikalingas? Kaip gi taip? Ne, tą Dianetiką reikia sunaikinti. Psichiatrijai ir psichologijai negali būti jokių konkurentų. Ir tokiu būdu metami milijonai dolerių, kad "Dianetikos" knyga išnyktų ir būtų visiškai pamiršta. Tačiau, kilęs judėjimas dėl šios knygos, neleido susidoroti nei su knyga, nei su L.Ronu Habardu. Ir taip, pasaulis sužinojo, kad Sveikas protas tai ne utopija, o realus dalykas, kuris yra įmanomas, tiksliai panaudojus ten aprašytą terapinę technologiją. Pagal atliktus nepriklausomus tyrimus, ši knyga padėjo maždaug 85-90% žmonių, kurių šiandien jau yra dešimtys milijonų.  Tuo tarpu Damoklo kardą  iškėlusi prieš "Dianetiką" psichiatrija nuo pat 1950 metų taip ir nepajėgė išsiaiškinti, kas yra tas Sveikas protas, ir laiko, kad jis yra neįmanomas, todėl jie išleido savo psichinių sutrikimų "Bibliją" - DSM-5 (Diagnostic and statiscal manual of mental disorders - Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kuria vadovaujasi psichiatrai, nes jiems maga atrodyti kaip medikams, nors įrodyti medicinoje naudojamais metodais jie nei vienos psichinės ligos negali, net tos pačios depresijos.  Todėl jie šitoje DSM-5 aprašė apie 400 diagnozių, ir jeigu jomis patikėti, tai Sveiko proto žmonių nėra, išskyrus psichiatrus.  Ir taip, pasaulyje susikūrė dvi į priešingas puses einančios grupės, kurios padarė skirtingas išvadas apie žmogų: Dianetikoje yra teigiama, kad žmogus yra dvasinė būtybė, o psichiatrijoje ir psichologijoje teigiama, kad žmogus yra gyvūnas.  

Dianetika: kokie dėsniai buvo atskleisti apie žmogų?

                   Ir štai čia psichiatrų pagrindinė knyga, kurioje aprašytos žmogaus psichinių sutrikimų diagnozės.         Žmonių teises nuo piktnaudžiavimų psichiatrinėmis praktikomis gina PILIETINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ KOMISIJA (CCHR - Citizens Commission on Human Rights), kurios ofisas yra JAV. Jūs visada galite kreiptis į šią komisiją dėl psichiatrų piktnaudžiavimų, o taip pat įsijungti ir į aktyvią visuomeninę šios komisijos vykdomų tyrimų veiklą.   

   Dabar paimkime Dianetikos knygą ir pažiūrėkime, kas yra Sveikas protas (ko nerasi psichiatrų ar psichologų knygose): "Sveikas protas yra sugebėjimas pastebėti skirtumus". Štai, kaip įdomu. O tada, ką reiškia tas lietuviško filmo pavadinimas "Visi vyrai kiaulės"? Tai reiškia, kad šito filmo kūrėjai net nepasidomėjo, ką tai reiškia, kai žmogus sako "visi vyrai kiaulės", "visi vokiečiai fašistai", "visi žydai parazitai", "visi žmonės blogi" ir t.t. Reiškia ir tas manymas, kad visi žmonės yra gyvūnai yra ne kas kita, o  to žmogaus asmeninės aberacijos. Kas yra ta aberacija? Ir "Dianetikos" knygoje tai yra aiškiai paaiškinta: "Aberacija: bet koks nukrypimas nuo racionalumo ar jo nesilaikymas. Dianetikoje šis žodis vartojamas aprašant visų rūšių psichozes, neurozes, kompulsijas ir represijas, kaip jos bebūtų klasifikuojamos. Iš lotynų k. aberrare – “nukrypti nuo“; lotynų k. ab – “nuo“, “erare“ – “nuklysti“. Pirmiausia tai reiškia klysti, daryti klaidas, arba tiksliau – įkyrias, neteisingas mintis. Žodis vartojamas taip pat šio žodžio moksline prasme. Jis reiškia nukrypimą nuo tiesiosios linijos. Tarkime, linija turi eiti nuo A iki B. Tačiau, jeigu ji yra “aberuota“, tai ji eis nuo A iki kokio kito taško ir dar iki kito taško, ir dar iki kito taško, ir dar iki kokio kito taško, kol pagaliau pasieks B tašką. Moksline prasme jis taip pat reiškia tiesumo nebuvimą ar iškreiptą matymą, pavyzdžiui, žmogus mato arklį, bet mano, kad jis mato dramblį“. 

    Iš kur atsiranda tos aberacijos? Pasirodo, kad žmogus gali elgtis taip, kaip jam diktuoja reaktyvusis (ląstelinis protas, kuris yra ir pas gyvūnus) protas, arba jis gali elgtis taip, kaip jis suvokia aplinkybes analitinio proto dėka, kuris ir analizuoja duomenis, ir būtent jis mato skirtumus. Tuo tarpus reaktyvusis protas veikia tik reaguodamas į stimulus arba dirgiklius ir yra vienintelis aberacijų šaltinis. "Ką daro šitas protas? Jis panaikina sugebėjimą atmintyje atkurti garsą. Jis įtvirtina prote garso kontūrus. Jis padaro žmones nesugebančius atkurti kai kuriuos garso atspalvius. Jis priverčia žmones mikčioti. Jis sukelia tai, ką galima atrasti dvasinių ligų sąraše: psichozes, neurozes, kompulsijas, represijas...Tai protas, kuris įteigė Sokratui, jog jis turi demoną, pateikiantį jam atsakymus. Tai protas, kuris privertė Kaligulą paskirti savo arklį į vyriausybės postą. Tai yra tas pats protas, kuris privertė Cezarį nukirsti dešines rankas tūkstančiams galų,  o Napoleoną -sumažinti prancūzų ūgį vienu coliu. Tai protas, kuris nuolat kursto karus, dėl kurio politika yra neišmintinga, kuris priverčia viršininkus rėkauti, o vaikus verkti tamsoje iš baimės. Tai yra tas protas, kurio verčiamas žmogus palaidoja savo viltis, ir tas protas, kuris laiko jį apatijoje, kuris daro jį neryžtingą tuomet, kai reikia veikti, ir kuris nužudo žmogų , dar prieš tai, kai jis pradeda gyventi" (Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą).

   Ir štai aprašymas to analitinio proto, kuris kokybiškai skiriasi nuo reaktyviojo proto kaip diena nuo nakties:"Įsivaizduokite, kad analitinis protas - tai skaičiavimo mašina. Tai tik analogija, kadangi analitinis protas, nors jis ir elgiasi kaip kompiuteris, tačiau sugeba kur kas daugiau ir turi fantastiškus sugebėjimus, smarkiai viršijančius tuos, kuriuos turi bet kuri kada nors sukurta skaičiavimo mašina, ir jis yra žymiai įmantresnis. Jis galėtų būti pavadintas "apskaičiuojančiuoju protu" (Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą). 

    Tai dabar galime padaryti išvadas, kad kuo kokybiškesnis yra analitinis protas, tuo mažiau jį įtakoja reaktyvusis protas. Reaktyvųjį protą turi kiekvienas žmogus, todėl jo santykis procentiniu atžvilgiu priklauso nuo emocinio tono. Jeigu pas žmogų dominuoja žemos emocijos arba neigiamos emocijos, tada ir mąstyme dominuoja reaktyvusis protas, kuris pasižymi destruktyviu elgesiu. Aukšti, teigiami emociniai tonai parodo, kad žmogus kuria racionalius dalykus.

    O dabar pažiūrėkime, kas vyksta su valstybe, kai valstybinėms institucijoms, kurios priklauso visiems piliečiams, vadovauja žmogus, kuris žiūri į arklį, bet mato dramblį. Kokią kainą moka už tai visi tos valstybės piliečiai ir net kaimyninės valstybės, kurios yra puolamos. Tokioje valstybėje atsakingus postus irgi užima būtent tie žmonės, kurie taip pat žiūri į arklį bet mato dramblį. Todėl melas jiems yra labai priimtinas dalykas, nes matydami dramblį vietoje arklio, jie jau be melo apsieiti negali. Pažiūrėkite kaip yra sunku bendrauti su žmogumi, kuris tvirtina, kad jis mato dramblį ir viskas, ir jokio arklio ten nėra. 

   Ir pabaigoje, dar viena labai svarbi citata iš "Dianetikos" knygos: "Negali būti tokio didelio egoizmo, kuris pareikalautų visos žmonijos sunaikinimo. Tas, kuris to reikalautų, tas, kuris nesistengtų tam užkirsti kelio visais įmanomais racionaliais būdais, būtų beprotis. Negali būti jokio pateisinimo karui".

.