Beprotystė ir informacinis karas

 


Autorius Steponas Laukys
************************************************************************
 JEIGU ŠAITANUI BUS NAUDINGA, TAI JIS 
PRADĖS KALBĖTI IR APIE KORANĄ (TURKŲ PATARLĖ). 
**********************************************************************
   Šiandien daugelis girdi tą terminą "informacinis karas". Bet kare visada yra
puolančioji pusė ir yra besiginanti pusė. O kaip tai gali vykti informaciniame
kare? Paprastai puolančioji pusė naudoja dezinformaciją. Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija – tai tokia informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti,
pateikti klaidingas žinias. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo
įstatymas dezinformaciją apibrėžia kaip tyčia viešai paskleistą melagingą
informaciją. Karo metu dezinformacija naudojama, siekiant suklaidinti priešiškų
jėgų tarnybas ir nukreipti dėmesį nuo svarbių dalykų prie nesvarbių. O kaip
Lietuvoje? Didesnė dalis politikų nesugeba atskirti svarbių dalykų nuo
nesvarbių, todėl jie neatskirs informacijos nuo dezinformacijos. Viena iš tokių
politikų yra Ingrida Šimonytė, dabartinė Lietuvos vyriausybės premjerė. Manau
daugelis jau įsitikino, kad ši vyriausybė yra pati nekompetetingiausia
vyriausybė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų. Ir dabar Ingrida Šimonytė
nusišneka, painioja dezinformaciją su žodžio laisve. Taigi, mes matome, kad
Ingrida Šimonytė absoliutizuoja žodžio laisvę ir tai ji daro ne šiaip sau.
"Žodžio laisvė (kartais įvardinama kaip saviraiškos laisvė) – laisvė kalbėti
arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus,
pažiūras, mintis) be cenzūros. Tai viena iš pamatinių politinių teisių. Ji yra
neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, įtvirtinta daugelio
valstybių konstitucijose, įstatymuose, taip pat ir tarptautiniuose teisės
aktuose, kaip kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 straipsnis) arba
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10
straipsnis).
Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su
difamacijos, šmeižto, įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios
informacijos atskleidimo draudimais" (Vikipedija). O ką tauzija dabartinė
premjerė Ingrida Šimonytė? Štai jos nusišnekėjimai informuojant žurnalistus apie
būtinybę priimti įstatymus dėl dezinformacijos:„Tikrai tą problemą regime, bet
taip pat kartu yra ruošiami ir įstatymų pakeitimai. Mes vis dėlto esame ne
Rusija ir ne Baltarusija". O prie ko čia Rusija ir Baltarusija? Kuo dėtos šitos
šalys, rengiant įstatymų pakeitimus dėl dezinformacijos? Ar premjerė Ingrida
Šimonytė supranta ar nesupranta, kad šis įstatymas dėl dezinformacijos
reikalingas mūsų piliečiams, kad apsaugoti juos nuo dezinformacijos, kuri yra
skleidžiama iš Baltarusijos ir Rusijos, kurios abi kariauja prieš Ukrainą?
Rusija užpuolė Ukrainą, todėl neišvengiamaI ji skleis dezinformaciją, kad
suklaidinti visą pasaulį, ir pateisinti savo karo nusikaltimus ir genocidą prieš
ukrainiečius, kai yra bombarduojami gimdymo namai, mokyklos, vaikų darželiai,
gyvenamieji namai, tikslu sukelti paniką gyventojų tarpe, kad į Europą vėl
plūsteltų pabėgėlių milijonai, kaip jau tai buvo padaryta specialiai karo metu
Sirijoje. Rusija demonstruoja tą pačią karo vedimo taktiką Ukrainoje, kokia buvo
naudojama Sirijoje. Ir tada Rusija skleidė dezinformaciją apie karinius veiksmus
Sirijoje, bet Europa į tai nesuregavo. Pabėgėliai tapo visos Europos šalių
problema. O Rusija, sukėlusi šią problemą Europai, buvo nenubausta. Jeigu
nusikaltėlis lieka nenubaustas, tai jis ir toliau tęsia savo nusikaltimų seriją,
nes jo tikslas yra galios demonstravimas ir pasityčiojimas iš tų, kurie negali
jo nubausti. Drąsi Ukraina nepasidavė karo nusikaltėlio Putino bauginimams ir
stojo į žūtbūtinę kovą su Rusija, kurioje jau 100 metų jos piliečiai yra
maitinami dezinformacija, melu, o tie, kurie atsisako tikėti tuo melu yra
sodinami į kalėjimus arba yra sunaikinami. Ankstesnio diktatoriaus Stalino
laikais, tuos kurie atsisakė tikėti melu ir dezinformacija, skleidžiama KGB
ideologų ir dezinformatorių, buvo siunčiami į GULAG'ą arba sušaudomi.
Taigi, kodėl Ingrida Šimonytė bijo priimti labai reikalingo mūsų visuomenei įstatymą 
dėl dezinformacijos? Gal ji bijo todėl, kad pati dažnai nusišneka, kaip
pavyzdžiui:"Aš jums ne mergaitė pagal iškvietimą"? Bet juk tai nėra
dezinformacija, tai ko jai bijoti? Gal būt, ji bijo, kad ji neskiria propagandos
nuo dezinformacijos? Lietuvių kalba, deja, nėra gerų informacinių šaltinių,
kuriuose būtų tikslus paaiškinimas apie tai, kas yra propaganda. Ką gi,
pabandysime padėti Ingridai Šimonytei, bet irgi kyla abejonės, ar ji tai pajėgs
suprasti. Imame Ryšių su visuomene technologiją, bet ne tą, kurią naudoja
vyriausybės komunikacinių ryšių specialistai, nes jie yra išmokyti klaidingai,
todėl ne be reikalo buvo praminti neigiama prasme "piarščikais", o tikrą
technologiją, kurios tie "piarščikai" nežino. Ir pažiūrime, kas yra ta "Juodoji
PR (lietuviškai - Viešieji ryšiai)" arba "juodoji propaganda". "Juodoji" čia
turi reikšmę perkeltine prasme, kaip blogą arba įžeidžiančią. "Propaganda" - tai
yra tyčinis ir sustiprintas idėjų arba pareiškimų skleidimas, siekiant padaryti
įtaką kokiai nors žmonių grupei. "Juodoji propaganda" - tai terminas, nurodantis
į tam tikrus metodus, kurių tikslas - sugadinti kokios nors žmonių grupės
reputaciją, kompanijos ar valstybės reputaciją ir sugriauti visuomenės
pasitikėjimą ta valstybe, kompanija ar organizacija. Juodoji propaganda
paprastai turi neaiškius bruožus ir iškraipytą tiesą arba net visiškus pramanus.
Kaip matome, negalima painioti propagandos su "juodąja propaganda". Kaip matome
skirtumas tarp propagandos, "juodosios propagandos" ir dezinformacijos visgi
egzistuoja. Ir čia reikia suprasti vieną labai svarbų dalyką, kad vargu ar
galima organizuoti apie kokią nors valstybę ar kompaniją "juodąją propagandą"
nepanaudojus dezinformacijos? Tikrai, kad ne.
O dabar grįžkime prie beprotystės. Beprotystė yra perduota į psichiatrų
rankas. Ir pasirodo, kad tai yra supernaudinga verslo šaka, kuri atneša
milijardus dolerių tiek psichiatrijai, tiek farmacinėms korporacijoms. Todėl iš
beprotystės yra gaunami milžiniški pelnai. Su ja nėra kovojama, o paskutiniais
50 metų yra daroma labai daug pastangų, kad kuo daugiau žmonių išprotėtų.
Išprotėjimas gali prasidėti net nuo depresijos, kai žmogų psichiatras apgauna,
kad tai yra liga, išrašo jam antidepresantus, nuo kurių tas žmogus tampa
priklausomas, ir po 7 ar 10 metų vartojimo šitų sintetinių narkotikų, žmogus
tampa, kaip jau įprasta, tikru psichiniu ligoniu.
O kas yra sveikas protas, tai, kaip nekeista, jokiame Lietuvos universitete studentams 
niekas neaiškina.
Pabandykime pasiaiškinti, nes tai nėra jau taip sudėtinga.
Apie protą ir proto problemas yra nemažai parašęs vienas iš žymių XX amžiaus
humanistų ir filosofų, amerikietis L. Ron Hubbard. Štai, ką jis rašo apie
protą:"Žmogaus protas yra pagrindinis jo veiklos kontrolės punktas, ir jis yra
sukurtas tam, kad iškeltų ir spręstų problemas, susijusias su išlikimu, ir tik
su išlikimu". Tai, kodėl žmogus klysta, o kartais elgiasi labai neracionaliai?
Pasirodo, yra ir kita proto dalis - tai reaktyvusis protas arba instinktų
protas, kuris yra likęs nuo gyvūnų. Reiškia mes turime 2 proto dalis:
analizuojantį arba sąmoningą proto dalį ir tą reaktyviojo proto dalį, kuri ir
yra žmogaus išprotėjimo šaltinis. Apie šį protą L.Ron Hubbard rašo:"Tai protas,
kuris įteigė Sokratui, jog jis turi demoną, pateikiantį jam atsakymus. Tai
protas, kuris privertė Kaligulą paskirti savo arklį į vyriausybės postą. Tai yra
tas pats protas, kuris privertė Cezarį nukirsti dešines rankas tūkstančiams
galų, o Napoleoną - sumažinti prancūzų ūgį vienu coliu.
Tai protas, kuris nuolatos kursto karus, dėl kurio politika yra neišmintinga,
kuris priverčia viršininkus rėkauti, o vaikus verkti tamsoje iš baimės. Tai yra
tas protas, kurio verčiamas žmogus palaidoja savo viltis, tas kuris laiko jį
apatijoje, kuris daro jį neryžtingą tuomet, kai reikia veikti, ir kuris nužudo
žmogų, dar prieš tai, kai jis pradeda gyventi. Jeigu kada nors egzistavo
šėtonas, tai jis išrado reaktyvųjį protą".
Ir taip, mes matome, kad neegzistuoja žmonių, kurie neturėtų to reaktyviojo proto. 
Reiškia žmogus klysta, dramatizuoja ir elgiasi neracionaliai, kai rektyvusis protas 
pradeda dominuoti virš to analitinio proto ir žmogus elgiasi destruktyviai. O dabar 
pažiūrėkime į tą sveikąją proto dalį, kuri dirba kaip kompiuteris, tiesiog idealiai, jeigu 
jis gauna tikslius duomenis:"Įsivaizduokime, kad analitinis protas - tai skaičiavimo
mašina. Tai yra tik analogija, kadangi analitinis protas, nors jis ir elgiasi
kaip kompiuteris, bet sugeba kur kas daugiau ir turi fantastikus sugebėjimus,
smarkiai viršijančius tuos, kuriuos turi bet kuri kada nors sukurta skaičiavimo
mašina, ir jis yra žymiai įmantresnis. Jis galėtų būti pavadintas
apskaičiuojančiuoju protu...kadangi jis analizuoja duomenis"(L.Ron Hubbard
"Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą"). Taigi, reziume galima padaryti
paprastą, kad kuo aukštesnis sąmoningumas, tuo žmogus labiau naudojasi
analitiniu protu, ir kuo sąmoningumas yra žemesnis - tuo žmogus labiau yra
priklausomas nuo savo reaktyviojo proto dalies.
Dabar, kai išsiaiškinome apie beprotystės šaltinį, grįžkime prie informacinio
karo. Jūs žinote, kad Rusijos žmonės daugiau nei 100 metų buvo kvailinami ir
gąsdinami Vakarais, ir visoje TSRS apie Vakarus buvo skleidžiama "juodoji
propaganda". Kodėl tai buvo daroma? Kad pateisinti diktatūrą, GULAG'us, žudynes
ir netgi tautų genocidą. Reiškia dezinformacija ir "juodoji propaganda" yra 
naudojama, kad nuslėpti nuo visuomenės daromus valdžios nusikaltimus.
Kad žmones priversti tikėti diktatorių Melu ir dezinformacija, tam buvo naudojama
KGB, kaip prievartos ir represinė struktūra. Iš tos nusikalstamos Rusijos KGB
struktūros ir atėjo Putinas, kuris pratęsė Rusijoje diktatūrinį valdymą,
sovietinio KGB Melo ir Dezinformacijos tradicijas, ir sustiprino tai naujomis
represinėmis struktūromis. O kad "pakelti Rusijos ekonomiką", tai jis pasirinko
Hitlerio kelią, nes tikėjo, kad militarizuojant visą šalį ir jos karingumą, kaip
tai darė fašistai, Rusija pasieks neįtikėtinas aukštumas ir pralenks Vakarus,
kurie taps priklausomi nuo Rusijos energetinių šaltinių. Ir tokiu būdu, Rusija,
suvienijusi slavų tautas, kolonizuos kaimynines valstybes ir atkurs Rusijos
Imperijos teritorijas. Bet štai, atsirado tokia Ukraina, kuri turi kitą istoriją
ir kitą kultūrą, ir kuri pasirinko eiti demokratiniu keliu, kai valstybės
prezidentą išrenka tauta, o ne taip kaip Rusijoje, diktatorius su savo šaika,
apgaulės būdu pasiekia, kad valdyti šalį amžinai. Taigi, Ukraina tapo ta šalimi,
kuri turėjo būti Rusijos kolonizuota, ją turėjo valdyti koks nors Maskvos
statytinis, toks kaip Janukovičius, ir Ukrainoje vėl žmonės turėjo būti
kvailinami, per žiniasklaidą turėjo lietis Melas ir Didžiosios Rusijos
šlovinimas, ir visa tai turėjo garantuoti Rusijos represinės struktūros. O
toliau Rusijos apetitai būtų išaugę dar labiau ir sekanti auka būtų jau Moldova.
Gaila, kad Lietuvos politikai iki pat šiolei nesupranta, kad Informacinis
karas buvo nutrukęs tik laikinai, sugriuvus TSRS. Tada ir pasibaigė tas
"Šaltasis karas", nors iš tikro jis buvo tas pats Informacinis karas, kurį su
Vakarais pradėjo diktatorius Leninas. O kai KGB atsigavo, pakeitusi pavadinimą į
FSB, tai Informacinis karas atsinaujino. Nieko nėra sudėtingo, norint
nuginkluoti tą Rusijos Dezinformacijos skyrių, ir Lietuva, kartu su Latvija ir
Estija, tai galėjo padaryti. Tačiau Lietuvoje dėl valdžios pradėjo draskytis
partijos, siekdamos savo siaurų grupinių interesų patenkinimo. Todėl partijos, o
ypač konservatorių partija, pradėjo naudoti tuos pačius visuomenės
dezinformavimo metodus, kaip ir Rusijos Putino partija "Jedinaja Rosija". Štai,
kodėl Ingridai Šimonytei yra sunku apsispręsti dėl Dezinformacijos įstatymo
priėmimo, ir ji čia pradeda brukti išgalvotas kliūtis apie, neva, galimus Žodžio
laisvės pažeidimus. Ingridai Šimonytei reikia nuslėpti patį faktą, kad ji
nežino, kaip reikia augintį tą kultūrinę ir ekonominę mūsų valstybės gerovę,
todėl kaip ir Putinas, nori palikti dezinformaciją kaip priemonę liaudies
kvailinimui, kad išsilaikyti valdžioje ir nebūti nuverstai.
Ir pabaigoje dar kartą pacituosiu L.Rono Habardo žodžius: "Šiuolaikiniame
pasaulyje nėra nei vienos problemos, kurios negalima būtų išspręsti vien tik
proto pastangomis. Visi faktoriai, trukdantys išspręsti karo ir ginklavimosi
problemas, yra prasimanyti ir pagrįsti ne labiau, nei vagies arba žudiko
pasiteisinimai... Negali būti tokio didelio egoizmo, kuris pareikalautų visos
žmonijos sunaikinimo. Tas, kuris to reikalautų, tas, kuris nesistengtų tam
užkirsti kelio visais įmanomais racionaliais būdais, būtų beprotis. Negali būti
jokio pateisinimo karui".
O kadangi Putinas gąsdina net atominiu karu visą pasaulį, tai jūs matote, kad
šitas žmogus jau išprotėjo. Kad jūs aiškiau pamatytumėte kaip atrodo išprotėjęs
žmogus, tai pažiūrėkite žemiau įdėtą video apie tai kaip popas užsiima "juodąja
propaganda" Cerkvėje ir kviečia tikinčiuosius krikščionis melstis ne už Kristaus
tiesas, vardan kurių ir buvo sukurta Cerkvė, o už jo skleidžiamas "juodosios
propagandos" tiesas. Taip elgiasi bepročiai ir jeigu žmonės nekovos su
beprotyste, t.y. su bepročių skleidžiamu Melu ir dezinformacija, tai šitos
planetos žmonės tikrai bus nubausti kokiu nors baisiu karu ar epidemijomis. Juos
nubaus bepročiai, kurie yra savo instinktų vergai. Ir bus tikrai neįtikėtinai
gaila, kad šitas Homo Sapiens taip ir nesugebėjo susitvarkyti su savo gyvulišku
palikimu, nes nepatikėjo į savo dieviškos dalelytės arba dvasios galią, kuri yra
pajėgi išspręsti visas Žemėje egzistuojančias problemas. Ateina lietuviui ir
kitiems žmonėms pasirinkimo metas: arba mes tik giedosime savo himną, arba mes
darome tai, ką reikia daryti, kad žodžiai taptų kūnu, ir tada ir bus tai, kas
yra dainuojama mūsų himne "Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi".
*******************************************************************

  Skilimas Rusijos Provoslavų Cerkvėje. 




  

Apie žmones, kurie žiūri į arklį, bet mato dramblį. Ar tai ne valstybinio masto problema?

„Paskutinis karas tarp žmonių bus karas už teisybę. Šis karas bus kiekviename atskirame žmoguje. Karas - su savo asmeniniu neišmanymu ir agresija, irzlumu. Ir tik kiekvieno atskiro žmogaus esminė transformacija gali tapti visų žmonių taikaus gyvenimo pradžia."

© Nikolajus Rerichas

    Šiandien yra daugybė knygų bibliotekose, knygynuose, didžiulis informacinis srautas pasiekia mus per internetą, o genetikai jau išnagrinės greitai visą žmogaus genomą ir kitos mokslo sritys pasiekė tokias neįtikėtinas viršūnes, kad jau planuojami skrydžiai į Marsą. Nežiūrint į didžiulius mokslo pasiekimus, pats žmogus iki pat šios minutės, kiekvienoje šalyje niekaip negali išspręsti atrodytų tokio paprasto dalyko: kodėl dalis žmonių žiūri į arklį, bet mato dramblį?  Jeigu mes turime tokią situaciją, tai ar tai nereiškia, kad Homo Sapiens pasiekė savo išsivystymo ribas ir toliau evoliucionuoti nebegali? Gal reikalingas Naujas Žmogus, kuris bus protingesnis už šitą Homo Sapiens?  Juk Homo Sapiens yra pasiruošęs sunaikinti apie 6,5% žmonijos, t.y. milijardus žmonių. Tai, gal jis yra pamišęs? Iš kur toks neracionalumas? Taip, iš tikrųjų, dalis žmonių tiki, kad žmogus yra gyvūnas (žiūrėkite straipsnį "Apie žmones, kurie į žmogų žiūri, kaip į gyvūną" ).

    Ir štai 1950 metais gegužės 9 dieną žymus amerikiečių rašytojas L. Ron Hubbard (L.Ronas Habardas) išleidžia knygą, kuri iki pat šiolei neturi analogų, - "Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą".  Jos atsiradimu džiaugėsi psichologai, psichiatrai ir daugybė L.Ron'o  Hubbard'o gerbėjų, todėl netrukus, ji tapo  bestseleriu, t.y. paklausiausia, perkamiausia ir labai populiari knyga JAV.  Ir tai labai nepatiko vis labiau įsigalinčioms farmacinėms kompanijoms ir psichiatrijai, todėl buvo nutarta knygą sunaikinti, o per žiniasklaidą L.Roną Habardą sužlugdyti ir moraliai jį palaužti. Taip prasidėjo žūtbūtinė kova už žmogaus Sveiką protą, kuris yra aprašytas Dianetikos knygų serijose, ir tų, kurie išsigando, kad jų juodasis verslas, pavadintas psichiatrija,  žlugs, jeigu žmonės sužinos, koks milžiniškas yra jų potencialas, o kas blogiausia, kad ši knyga suteikia galimybę be psichiatro pagalbos išspręsti daugelį viduje susikaupusių problemų. Psichiatras tampa nebereikalingas? Kaip gi taip? Ne, tą Dianetiką reikia sunaikinti. Psichiatrijai ir psichologijai negali būti jokių konkurentų. Ir tokiu būdu metami milijonai dolerių, kad "Dianetikos" knyga išnyktų ir būtų visiškai pamiršta. Tačiau, kilęs judėjimas dėl šios knygos, neleido susidoroti nei su knyga, nei su L.Ronu Habardu. Ir taip, pasaulis sužinojo, kad Sveikas protas tai ne utopija, o realus dalykas, kuris yra įmanomas, tiksliai panaudojus ten aprašytą terapinę technologiją. Pagal atliktus nepriklausomus tyrimus, ši knyga padėjo maždaug 85-90% žmonių, kurių šiandien jau yra dešimtys milijonų.  Tuo tarpu Damoklo kardą  iškėlusi prieš "Dianetiką" psichiatrija nuo pat 1950 metų taip ir nepajėgė išsiaiškinti, kas yra tas Sveikas protas, ir laiko, kad jis yra neįmanomas, todėl jie išleido savo psichinių sutrikimų "Bibliją" - DSM-5 (Diagnostic and statiscal manual of mental disorders - Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kuria vadovaujasi psichiatrai, nes jiems maga atrodyti kaip medikams, nors įrodyti medicinoje naudojamais metodais jie nei vienos psichinės ligos negali, net tos pačios depresijos.  Todėl jie šitoje DSM-5 aprašė apie 400 diagnozių, ir jeigu jomis patikėti, tai Sveiko proto žmonių nėra, išskyrus psichiatrus.  Ir taip, pasaulyje susikūrė dvi į priešingas puses einančios grupės, kurios padarė skirtingas išvadas apie žmogų: Dianetikoje yra teigiama, kad žmogus yra dvasinė būtybė, o psichiatrijoje ir psichologijoje teigiama, kad žmogus yra gyvūnas.  

   

Dianetika: kokie dėsniai buvo atskleisti apie žmogų?

                   Ir štai čia psichiatrų pagrindinė knyga, kurioje aprašytos žmogaus psichinių sutrikimų diagnozės.         Žmonių teises nuo piktnaudžiavimų psichiatrinėmis praktikomis gina PILIETINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ KOMISIJA (CCHR - Citizens Commission on Human Rights), kurios ofisas yra JAV. Jūs visada galite kreiptis į šią komisiją dėl psichiatrų piktnaudžiavimų, o taip pat įsijungti ir į aktyvią visuomeninę šios komisijos vykdomų tyrimų veiklą.   

          

     

   Dabar paimkime Dianetikos knygą ir pažiūrėkime, kas yra Sveikas protas (ko nerasi psichiatrų ar psichologų knygose): "Sveikas protas yra sugebėjimas pastebėti skirtumus". Štai, kaip įdomu. O tada, ką reiškia tas lietuviško filmo pavadinimas "Visi vyrai kiaulės"? Tai reiškia, kad šito filmo kūrėjai net nepasidomėjo, ką tai reiškia, kai žmogus sako "visi vyrai kiaulės", "visi vokiečiai fašistai", "visi žydai parazitai", "visi žmonės blogi" ir t.t. Reiškia ir tas manymas, kad visi žmonės yra gyvūnai yra ne kas kita, o  to žmogaus asmeninės aberacijos. Kas yra ta aberacija? Ir "Dianetikos" knygoje tai yra aiškiai paaiškinta: "Aberacija: bet koks nukrypimas nuo racionalumo ar jo nesilaikymas. Dianetikoje šis žodis vartojamas aprašant visų rūšių psichozes, neurozes, kompulsijas ir represijas, kaip jos bebūtų klasifikuojamos. Iš lotynų k. aberrare – “nukrypti nuo“; lotynų k. ab – “nuo“, “erare“ – “nuklysti“. Pirmiausia tai reiškia klysti, daryti klaidas, arba tiksliau – įkyrias, neteisingas mintis. Žodis vartojamas taip pat šio žodžio moksline prasme. Jis reiškia nukrypimą nuo tiesiosios linijos. Tarkime, linija turi eiti nuo A iki B. Tačiau, jeigu ji yra “aberuota“, tai ji eis nuo A iki kokio kito taško ir dar iki kito taško, ir dar iki kito taško, ir dar iki kokio kito taško, kol pagaliau pasieks B tašką. Moksline prasme jis taip pat reiškia tiesumo nebuvimą ar iškreiptą matymą, pavyzdžiui, žmogus mato arklį, bet mano, kad jis mato dramblį“. 

    Iš kur atsiranda tos aberacijos? Pasirodo, kad žmogus gali elgtis taip, kaip jam diktuoja reaktyvusis (ląstelinis protas, kuris yra ir pas gyvūnus) protas, arba jis gali elgtis taip, kaip jis suvokia aplinkybes analitinio proto dėka, kuris ir analizuoja duomenis, ir būtent jis mato skirtumus. Tuo tarpus reaktyvusis protas veikia tik reaguodamas į stimulus arba dirgiklius ir yra vienintelis aberacijų šaltinis. "Ką daro šitas protas? Jis panaikina sugebėjimą atmintyje atkurti garsą. Jis įtvirtina prote garso kontūrus. Jis padaro žmones nesugebančius atkurti kai kuriuos garso atspalvius. Jis priverčia žmones mikčioti. Jis sukelia tai, ką galima atrasti dvasinių ligų sąraše: psichozes, neurozes, kompulsijas, represijas...Tai protas, kuris įteigė Sokratui, jog jis turi demoną, pateikiantį jam atsakymus. Tai protas, kuris privertė Kaligulą paskirti savo arklį į vyriausybės postą. Tai yra tas pats protas, kuris privertė Cezarį nukirsti dešines rankas tūkstančiams galų,  o Napoleoną -sumažinti prancūzų ūgį vienu coliu. Tai protas, kuris nuolat kursto karus, dėl kurio politika yra neišmintinga, kuris priverčia viršininkus rėkauti, o vaikus verkti tamsoje iš baimės. Tai yra tas protas, kurio verčiamas žmogus palaidoja savo viltis, ir tas protas, kuris laiko jį apatijoje, kuris daro jį neryžtingą tuomet, kai reikia veikti, ir kuris nužudo žmogų , dar prieš tai, kai jis pradeda gyventi" (Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą).

   Ir štai aprašymas to analitinio proto, kuris kokybiškai skiriasi nuo reaktyviojo proto kaip diena nuo nakties:"Įsivaizduokite, kad analitinis protas - tai skaičiavimo mašina. Tai tik analogija, kadangi analitinis protas, nors jis ir elgiasi kaip kompiuteris, tačiau sugeba kur kas daugiau ir turi fantastiškus sugebėjimus, smarkiai viršijančius tuos, kuriuos turi bet kuri kada nors sukurta skaičiavimo mašina, ir jis yra žymiai įmantresnis. Jis galėtų būti pavadintas "apskaičiuojančiuoju protu" (Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą). 

    Tai dabar galime padaryti išvadas, kad kuo kokybiškesnis yra analitinis protas, tuo mažiau jį įtakoja reaktyvusis protas. Reaktyvųjį protą turi kiekvienas žmogus, todėl jo santykis procentiniu atžvilgiu priklauso nuo emocinio tono. Jeigu pas žmogų dominuoja žemos emocijos arba neigiamos emocijos, tada ir mąstyme dominuoja reaktyvusis protas, kuris pasižymi destruktyviu elgesiu. Aukšti, teigiami emociniai tonai parodo, kad žmogus kuria racionalius dalykus.

    O dabar pažiūrėkime, kas vyksta su valstybe, kai valstybinėms institucijoms, kurios priklauso visiems piliečiams, vadovauja žmogus, kuris žiūri į arklį, bet mato dramblį. Kokią kainą moka už tai visi tos valstybės piliečiai ir net kaimyninės valstybės, kurios yra puolamos. Tokioje valstybėje atsakingus postus irgi užima būtent tie žmonės, kurie taip pat žiūri į arklį bet mato dramblį. Todėl melas jiems yra labai priimtinas dalykas, nes matydami dramblį vietoje arklio, jie jau be melo apsieiti negali. Pažiūrėkite kaip yra sunku bendrauti su žmogumi, kuris tvirtina, kad jis mato dramblį ir viskas, ir jokio arklio ten nėra. 

   Ir pabaigoje, dar viena labai svarbi citata iš "Dianetikos" knygos: "Negali būti tokio didelio egoizmo, kuris pareikalautų visos žmonijos sunaikinimo. Tas, kuris to reikalautų, tas, kuris nesistengtų tam užkirsti kelio visais įmanomais racionaliais būdais, būtų beprotis. Negali būti jokio pateisinimo karui".

   

.   

Psichiatrijos dėmesio centru tampa vaikai

     Norint detaliau išsiaiškinti apie tai, kas yra planuojama padaryti su naujai augančia karta, būtina pasigilinti į žmogaus smegenų veiklą, kuri yra pagrindinė psichiatrijos tyrimų sritis. Deja, šita sritis psichiatrus domina ne tuo tikslu, kad padėti žmogui spręsti problemas, o atvirkščiai - kaip padaryti žmogų priklausomą nuo psichiatrų "gydymo" vaistų pagalba. Kadangi psichiatrija ir psichologija žiūri į žmogų, kaip į gyvūną (detaliau apie tai yra rašoma šiame straipsnyje: "Apie žmones, kurie į žmogų žiūri, kaip į gyvūną" ), tai jų dėmesio centre atsidūrė vaikai, kuriems reikia padaryti žalą dar nuo vaikystės, t.y. padaryti žalą smegenims.

   Neuronai (arba nervinės ląstelės) yra pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Jūs, manau, žinote, kad neuronai yra svarbiausia nervinio audinio ląstelė. Neuronai jungiasi tarpusavyje ir su audiniais sudaro daugybę naujų ryšių, kurie gali kisti ir priklausyti nuo aplinkos veiksnių ir individo patirties. Nervinio impulso, kuris iš esmės yra elektros impulsas, priėmimas, sukūrimas ir siuntimas yra svarbiausios neuronų savybės. Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai (ramybės būsenos metu jis aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis neigiamas krūvis trumpam išnyksta), todėl smegenų darbą galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais.

    Ir taip, vaikas iš suaugusių mokosi jų gyvenimo patirties, ir neuronai smegenyse sudaro tokias naujas ryšių sistemas, kokia yra jau ne suaugusio, o vaiko patirtis, kontaktuojant su aplinka. Tėvai taip pat vaikui yra aplinka. Taigi, psichotropiniais vaistais galima apnuodyti neuronų galūnes ir tai pakenks vaiko patirčiai ir atitinkamai jo mąstymo sistemai. Sužalota mąstymo sistema atsilieps suaugusio žmogaus elgesiui ir jo gabumams kažką mokantis ar dirbant. Šiame video filme gana paprastai ir aiškiai yra paaiškinama, kaip veikia mūsų smegenys (deja, filmas yra tik rusų kalba, ir jeigu jūs nesuprantate, tada jums reikia susirasti kitų alternatyvių informacijos šaltinių šia tema).

      Kaip matėte šiame filme, žmogaus mąstymui pakenkti galima labai nesunkiai, ir vienas iš tokių būdų yra psichotropiniai vaistai. 

                                                  Jaunos kartos žalojimas

  Pateikiu jūsų dėmesiui ištrauką iš Tarptautinės Pilietinės Žmogaus Teisių Komisijos Prezidentės p. Dženės Istgeit (Jan Eastgate) publikacijos ir oficialios ataskaitos apie jaunimo tvirkinimą:

                                            Ideologinis mokinių klaidinimas 

Oldosas Leonardas Hakslis (anglų k. Aldous Leonard Huxley, 1894 m. liepos 26 d. – 1963 m. lapkričio
22 d.) – anglų rašytojas fantastas, savo knygoje „Puikus naujas pasaulis“ (Brave New World, 1932) aprašo „utopiją“ – totalitarinę visuomenę, užkrėstą beprotyste ir tas pamišimas vyksta dėl totalinės kontrolės. Tai valdoma civilizacija, kurioje, anot Hakslio, yra taikomos „įtaigos technikos, kad dar kūdikystės amžiuje būtų įdiegti atitinkami refleksai, o vėliau tai daroma įvairių cheminių preaparatų pagalba“.
1967 metais grupė garsių psichiatrų ir gydytojų susitiko Puerto Rike, kad aptarti savo planus iki 2000 metų dėl psichotropinių preaparatų taikymo “normaliems žmonėms“. Jų planuose buvo numatyti tokie veiksmai, kurie buvo panašūs į Hakslio romano pratęsimą, tik skirtumas toks, kad tai buvo ne fantastika, o realiai numatyti žingsniai, kurių metu numatoma taikyti „stiprias priemones“, kurios sukeltų tokias pat pasekmes, kokias sukelia alkoholis, marihuana, opiatai ir amfetaminai, kurių metu būtų iššaukiamos „disasociacijos ir euforija“. Preparatai skirti „žmogaus sugebėjimų "mokytis pagerinimui", galimai iškels būtinybę pakeisti visą mokymosi procesą, nes laikas, kuris buvo sugaištas bet kokio dalyko įsisavinimui, žymiai sumažės, o mokymosi apimtys – padidės, įskaitant taip pat ir mokymą apie „charakterio pažinimą“.
Puerto Rike susirinkę psichiatrai padarė sekančias išvadas:
„Psichotropiniai preparatai iš tikrųjų turi kažką tai bendro su nauju utopistų mąstymu: ir viena, ir kita turi tokią savybę, kuri suteikia žmogui pasitikėjimo ir stabilumo jausmą, ir nesvarbu – ar tas jausmas yra tikras ar klaidinantis“. Be kita ko, ataskaitose buvo teigiama: „ Tie iš mūsų, kurie dirba šioje srityje, mato joje tokį potencialą, kuris suteiks galimybę praktiškai nustatyti pilną kontrolę virš žmogaus emocinės būsenos, jo protinės veiklos ir valios. Šios žmogiškos savybės gali būti inicijuotos, sustabdytos arba sunaikintos, pritaikant įvairių rūšių cheminių medžiagų panaudojimą. Tai, ką mums šiandien leidžia įgyvendinti mūsų mokslas, paveiks, aplamai paėmus, visą visuomenę“.
Puerto Rike vykusio susitikimo metu psichiatrai iškėlė prielaidą, kad „šiandien naudojamų preparatų apimtys gali atrodyti juokingomis, palyginus su tuo cheminių medžiagų įvairovės kiekiu, kuris bus prieinamas 2000 metais, kad kontroliuoti tokius ar anokius žmogaus gyvenimo aspektus“. Todėl šiandien, kai 17 milijonų vaikų visame pasaulyje vartoja psichotropinius preparatus, o mokymo programos praktiškai visos yra grindžiamos psichologijos postulatais, Oldoso Hakslio „Puikus naujas pasaulis“ gali iš tikrųjų tapti realybe.
Ir tai nėra tušti žodžiai, nes 2003 metais naujos JAV Komisijos sprendimuose apie laisvę dvasinės sveikatos srityje yra rekomenduojama visiems 52 milijonams amerikiečių moksleivių atlikti „tyrimus“ tikslu išaiškinti kiekvieną iš jų dėl „psichinių susirgimų“. Toks masinis patikrinimas vadinasi „skriningu“ (“screened” for “mental illness”). Ir, savaime aišku, kad šiuose niekuo nepagrįstuose teiginiuose buvo tvirtinama, kad „aptikus psichines problemas ankstyvoje stadijoje, suteikia galimybę įvertinti ir pritaikyti gydymo priemones“, kad „išvengti vėlesnio jų paaštrėjimo“. Tokios „gydymo priemonės“ galutiniame rezultate reiškia psichiatrinių preparatų vartojimą, ir kaip dažniausiai rekomenduojama – vartoti pačius brangiausius, kurie efektyviai paverčia šituos žmones psichiatrinių ligoninių pacientais iki gyvenimo pabaigos, kas, savo ruožtu, suteikia jiems galimybę pateikti sąskaitas vyriausybei ir draudimo kompanijoms šių pacientų išlaikymui.
Tokių masinių tyrimų apklausos ir anketos, kurių pagrįstumas yra elgesio kontrolė, yra taikomos įvairiose švietimo sistemose. Tokioje invazijoje į švietimo sistemą galima atrasti tokius klausimus: „Kaip tu manai, kiek plaukuotos yra privačios tavo tėvų kūno dalys?“ arba „Ar buvo kas nors iš tavo šeimos kas nors išprievartautas ar sugundytas?“
    Tokios anketos yra palydimos „paskatinimu“ moksleiviams (papirkimo forma): dovanos maždaug už 5 dolerius, kuponai nemokamai video nuomai, „kortelės nemokamam maitinimui“ moksleiviams ir įvairūs kiti dalykai. Visa tai daroma, kad gauti iš tėvų raštišką sutikimą. Tačiau dauguma tėvų net neįtaria, kad jų vaikas yra „tiriamas“. Mokykloms yra rekomenduojama kviesti diplomuotus „konsultantus“, kurie turi „draudimus teisinio persekiojimo atvejais“.
Atsakydama į šį masinį psichiatrinį "skriningą" žmogaus teisių gynėja (anglų k. – Alliance for Human Research Protection (AHRP), lietuviškai – Žmogaus Tyrimų Apsaugos Aljansas) Vera Sharav pareiškė: „Ši abejotina iniciatyva iš tikrųjų reiškia invaziją į asmeninį gyvenimą, ir kuri nepalieka vietos laisvam asmenybės pasirinkimui ir tėvų teisei pasakyti „ne“, jeigu vaikui bus paskirtas psichotropinių preparatų vartojimas. Tokios privalomos programos, palaikomos vyriausybių, prieštarauja laisvėm, kurias garantuoja demokratinė visuomenė“.
   Visame pasaulyje vaikai tapo šitų gana pavojingų bandymų taikiniais. Šiandien tėvai ir mokytojai yra apgaudinėjami prisidengiant tuo, kad tai, neva, yra skirta pagerinti dvasinei sveikatai ir lavinimuisi. Griaunančios pasekmės tokių tendencijų jau pasiekė milžiniškas apimtis:
* Vien tik JAV pusantro milijono vaikų ir paauglių vartoja antidepresantus, tuo pačiu rizikuodami tapti aukomis mirtinai pavojingų šalutinių poveikių;
* Pasiekimų standartai mokymo procese ryškiai krenta dėl įvestų mokyklose psichologinių programų;
* Nuo 1965 metų iki 2001 metų nusikaltimų skaičius prieš asmenybę tarp paauglių iki 18 metų išaugo net 147 procentais, o nusikaltimų lygis, susijęs su narkotikų vartojimu, išaugo daugiau nei 2900%;
* Nusikaltimų lygiu prieš asmenybę Europos Sąjungos šalys, Australija ir Kanada aplenkė pagal šį rodiklį Jungtines Amerikos Valstijas.
  Mes manome, kad būtent vaikai nulemia mūsų visuomenės ateitį, būtent nuo jų priklauso, ar ši visuomenė išgyvens, ar ji žlugs. Ši ataskaita parengta būtent tuo tikslu, kad suteikti būtinas žinias tėvams, kurie nuoširdžiai ir su dideliu užsidegimu siekia užtikrinti vaikams geriausią išsilavinimą ir suteikti jiems kuo geriausias galimybes sėkmingam jų gyvenimui. Ši ataskaita skirta ištikimai tarnaujantiems savo reikalui mokytojams, kurie atiduoda save šiam darbui dėl meilės vaikams, nes nori padėti jiems susikurti ateityje gerovę. Ši ataskaita skirta kiekvienam, kuris supranta ne tik vien tik tai, kad vaikui reikalinga meilė ir globa, ir kad vaikai yra pagrindinė visuomenės vertybė, bet ir tai, kad jie yra visos žmonijos civilizacijos ateitis.
   Ir nors šioje ataskaitoje žinios pateiktos nelabai malonios suvokimams, tačiau nepalikite šios medžiagos neskirdami tam jokio dėmesio, nes, galų gale, žiauri realybė, su kuria jums teks susidurti, yra tokia, kad vaikams reikalinga neatidėliotina pagalba ir gynyba dabar. Nes kitaip, kiekvieno iš mūsų ateitis atsidurs ypatingo pavojaus būsenoje. Ir mes taip pat prašome jūsų pagalbos šiame reikale.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais
Jan Eastgate
Tarptautinės Pilietinės Žmogaus Teisių Komisijos Prezidentė

Mieli tėveliai ir mokytojai, ar žinote, kad HIPERAKTYVUS VAIKAS yra melaginga diagnozė?  Jeigu jūs šito nežinote, tai jūsų vaikui gali būti priklijuojama etiketė HIPERAKTYVUS VAIKAS ir jis gali būti pradėtas "gydyti". Apsaugokite savo vaikus!

       Vaikų psichiatrijos ypatumai. Rusijos psichiatras A. Danilinas duoda interviu Ukrainos Pilietinei Žmogaus Teisių Komisijai. 

     Gerbiamos moterys ir vyrai! Psichiatrai, psichologai ir šeimos gydytojai paskleidė dezinformaciją, kad DEPRESIJA YRA LIGA. Tai yra melas.

              Depresija – gydyti ar negydyti? Kaip psichiatrai mulkina pacientus

Apie žmones, kurie į žmogų žiūri, kaip į gyvūną

    Toliau "Tyrimuose" L.Ron Hubbard rašo:"Atradę, kuriuo būdu dalykai tampa nelogiški, galime sužinoti, kas yra logika. Kitaip tariant, jei mes žinome, kas daro dalykus nelogiškais, iracionaliais(ar beprotiškais, jei jums patinka), tuomet įmanoma nustatyti, kas daro dalykus logiškais".  Apie nelogiškumus L.Ron Hubbard rašo: "Yra specifiniai būdai, kuriais perduodama informacija arba situacija tampa nelogiška. Tai dalykai, sudarantys neteisingą supratimą apie situaciją. Kiekvienas iš jų vadinamas minusu; minusas yra bet kuri informacija, pateikiama kaip tikra, o faktiškai pasirodanti nelogiška".  Kadangi visiems minusams ir pliusams (kai informacija ar situacija yra logiška) išstudijuoti yra skiriamas visas kursas (daugiau informacijos apie tai yra čia: https://buk-gabus.mozello.lt) /produktai/), tai mes paimsime tik 3 minusus arba nelogiškumus, ir palyginę tai su konkrečiais įvykiais mūsų gyvenime, pamatysime kokią milžinišką žalą daro visai žmonijai štai tik tie 3 minusai: a) klaidingas tikslas; b) klaidingas šaltinis; c) prieštaringi faktai.

              Apie dvi profesijas, kurios laiko žmogų už gyvūną  

   Kadangi Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, netgi tokioje kaip Mongolija,  Švietimas tapo kažkokia tai labai nereikšminga sritimi, tai mūsų tautoje prasidėjo degradacijos procesai. Jeigu tais baisiais bolševikų valdymo laikais žodynuose lietuvių kalba žmogus buvo apibrėžiama kaip mąstanti ir kalbanti būtybė, tai dabar mes matome, kad mes nebesame tos mąstančios ir kalbančios būtybės, o mes esame gyvūnai. Štai faktai (Vikižodynas):

žmogus

Ir žemiau Vikižodyno puslapyje yra užrašoma tokia pastaba:"Terminas žmogus yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškojo Vikižodyno terminų aprašymų. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti" (https://lt.wiktionary.org/wiki/%C5%BEmogus).

   Kaip matote, visa tai prieštarauja tam, apie ką mes kalbėjome aukščiau  apie logiką.  Pažiūrėkime žodžio socialinis reikšmę: "Socialinis - (lot. socialis - visuomeninis; sk. socijâlinis) - susijęs su visuomeniniu gyvenimu, visuomeninis.

   Kaip matome "socialinis gyvūnas" yra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, ir tai reiškia nelogiškumą arba minusą. Kas skleidžia šitą melą apie žmogų, kaip apie gyvūną? Daugelis tikriausiai nustebs, bet tai yra psichiatrija ir psichologija. "Kaip tai gali būti, juk jie yra žmogaus proto ir psichikos žinovai" - paklausite jūs. Taip, iš tikro, per mokyklas, per universitetus ir žiniasklaidą  yra intensyviai teigiama, ir dalis žmonių tuo patiki, kad jie yra žmogaus emocijų, proto ir psichikos žinovai. Tačiau mūsų mokyklos, universitetai ir žiniasklaida yra padaryti kaip klaidingi šaltiniai,  t.y. kaip minusai, kurie praktiškai griauna mūsų žmonių sąmoningumą.  Panagrinėkime  faktus, kad įsitikinti, kad taip yra iš tikrųjų.

     Kaip matote šiame piešinyje Psichiatrija ir Farmacijos kompanijos yra pavaizduoti kaip Siamo dvyniai, kurių neįmanoma perskirti ar išoperuoti vieną nuo kito.  

Kad būtų aiškiau, siūlome pažiūrėti ištraukas iš dokumentinio filmo "Psichiatrija-mirčių industrija". Pirmame video filme yra pateikti faktai, kaip buvo sukurtas naujas žmogaus apibūdinimas. Leipcigo Universiteto profesorius Wilhelm Wundt, kuris laikomas psichologijos tėvu, pareiškė, kad žmogus neturi dvasios ir yra gyvūnas. O toliau buvo atliekami eksperimentai ir ši sritis buvo pavadinta biheviorizmu. Biheviorizmas (iš angl. behavior 'elgesys') – psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius "moksliniais" būdais. Pradininkas – John B. Watson, gana nemažai darbų, artimų biheviorizmui, padarė rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas. Jie pradėjo daryti eksperimentus ne tik su žiurkėmis, šunimis, bet ir su vaikais, nes jie gi tokie pat gyvūnai.

   Kitosee ištraukose iš šio filmo, jūs išgirsite pirmojo  PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) Generalinio direktoriaus, psichiatro Brock'o Chisholm'o kalbą apie tai, kad norint sukurti pasaulinę vyriausybę, reikia sugriauti blogio ir gėrio sampratas. O kad tai įgyvendinti, reikia sugriauti šeimos tradicijas, patriotizmą ir religines dogmas. Šiandien mes matome, kaip visa tai įgyvendinama Lietuvoje ir vienas aktyviausių genderizmo propagandistų mokyklose tarp mokytojų yra Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys.  

PLECHANOVAS APIE LENINĄ.

  Savo gyvenime, kaip ir kiekvienas žmogus, padariau daug klaidų. Tačiau mano pagrindinė, nedovanotina klaida yra Leninas. Nuvertinau jo sugebėjimus, neįvertinau jo tikrųjų tikslų ir fanatiško ryžto, todėl padariau jam nuolaidas ir pasitenkinau ironijomis apie jo maksimalizmą. Pristačiau Leniną žinomų ir įtakingų Europos socialdemokratų ratui, juo rūpinausi, teikiau visapusę pagalbą ir tuo suteikiau galimybę tvirtai atsistoti ant kojų. Be to, 1903 m. RSDDP suvažiavime Lenino ir Martovo ginče , aš palaikiau Leniną, kuris galiausiai paskatino bolševizmo gimimą ... Atsiradęs bolševizmas greitai pradėjo stiprėti, iš dalies dėl savo taktikos ir šūkių patrauklumo neišsivysčiusiam Rusijos proletariatui, iš dalies dėl nepaprasto Lenino atkaklumo ir titaniško darbingumo . Deja, ištaisyti savo klaidą jau buvo neįmanoma. Mano klaida Rusijai jau brangiai kainavo ir kainuos. Leninas yra vientisas tipas, kuris mato savo tikslą ir fanatiškai atkakliai jo siekia, nesustodamas prieš jokias kliūtis. Jis yra labai protingas, energingas, nepaprastai darbingas, ne veltui, bet skausmingai išdidus ir absoliučiai nepakantus kritikai. Leninui kiekvienas, kuris su juo kažkokiu būdu nesutinka, yra potencialus priešas, nenusipelnęs elementarios bendravimo kultūros. Kad pasiektų šį tikslą, jis padarys bet ką, net jei reikės, sudarys sąjungą su velniu. Leninas yra teoretikas, tačiau išsilavinusiam socialistui jo darbai neįdomūs: jie nepasižymi nei skiemens elegancija, nei aštria logika, nei giliomis mintimis, tačiau neraštingam žmogui jie visada daro stiprų įspūdį savo paprastumu, drąsiais sprendimais, savo teisumo įsitikinimais, lozungų teisingumu ir patrauklumu. Leninas yra XX amžiaus Robespjeras. Bet jei paskutinis kelių šimtų nekaltų žmonių galvas nukirsdino, tai Leninas nukirs galvas milijonams. Šiuo atžvilgiu prisimenu vieną pirmųjų susitikimų su Leninu, kuris, mano nuomone, įvyko 1895 metų vasarą kavinėje Landolt. Vyko pokalbis apie jakobinų revoliucijos žlugimo priežastis. Juokaudamas pasakiau, kad sugriuvo, nes giltinė per dažnai rėžė galvas. Leninas kilstelėjo antakius ir gana rimtai paprieštaravo: „Jakobinų respublika žlugo, nes giljotina per retai pjovė galvas“. Robespjero likimas žinomas. Lenino likimas nebus pats geriausias. Bet aš nelinkiu jam Robespjero likimo. Tegul Leninas gyvena iki tol, kol jis aiškiai supranta savo taktikos klaidingumą ir dreba dėl to, ką padarė. Bolševikų kelias, nesvarbu, koks trumpas ar ilgas, neišvengiamai bus ryškiai nuspalvintas istorijos klastojimu, nusikaltimų, melo, demagogijos ir negarbingų poelgių. Viskas, kas buvo pasakyta apie bolševikus – jų taktika, ideologija, požiūris į ekspropriaciją, neribotas teroras – leidžia drąsiai teigti: bolševikų žlugimas neišvengiamas. Siaubas, kuriuo remiasi bolševikai, yra durtuvo galia. Pripažįstu mintį, kad Leninas, pasikliaudamas visišku teroru, išeis pergalę iš pilietinio karo, kurio jis taip atkakliai siekia. Tokiu atveju bolševikinė Rusija atsidurs politinėje ir ekonominėje izoliacijoje ir neišvengiamai pavirs karine stovykla, kurioje piliečiai bus gąsdinami imperializmu ir maitinami pažadais. Tačiau anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai Lenino idėjų klaidingumas taps akivaizdus visiems, o tada bolševikinis socializmas sugrius kaip kortų namelis... Rusijos ateitį daugiausia lems bolševikų valdymo trukmė. Anksčiau ar vėliau ji grįš į natūralų vystymosi kelią, bet kuo ilgiau tęsis bolševikų diktatūra, tuo šis grįžimas bus skausmingesnis... Šalis negali būti puiki, kol jos piliečiai yra neturtingi. Piliečių turtas yra valstybės turtas. Tikrąją šalies didybę lemia ne jos teritorija ar net istorija, o demokratinės tradicijos, piliečių gyvenimo lygis. Kol piliečiai skursta, kol nėra demokratijos, šalis nėra apsaugota nuo socialinių sukrėtimų ir net nuo dezintegracijos.

Iš „Politinio Testamento“ G.V. Plechanovas, jo padiktuotas 1918 m. balandžio mėn (sutrumpinta versija)

Paruošė Olga Pavlovskaja 2021 m. lapkričio 7 d.

Pradėkime stabdyti tautos ir valstybės griovėjus (I-a dalis).

0 komentarų

Pradėkime stabdyti tautos ir valstybės griovėjus (II-a dalis)

Nuotraukos iš filmo "KaLmaro žaidimas"

 Autorius Steponas Laukys

Jungtinė Karalystė   

1-a serija

7-a serija

Kadangi 8-a serija rusų kalba yra You Tube blokuojama, tai pabandykite pažiūrėti lietuvišką variantą. Bet ten reikia žinoti, kaip įsijungti šį filmą peržiūrai. Jeigu jums nepasiseks, tai parašykite: fondas.klaipeda@gmail.com  ir tada galima bus pasiaiškinti.

https://45.87.43.43/serialai/kalmaro-zaidimas-1-sezonas-online/

9-a serija yra nepilna,

pabandykite pažiūrėti lietuvišką variantą. Bet ten reikia žinoti, kaip įsijungti šį filmą peržiūrai. Jeigu jums nepasiseks, tai parašykite: fondas.klaipeda@gmail.com  ir tada galima bus pasiaiškinti.

https://45.87.43.43/serialai/kalmaro-zaidimas-1-sezonas-online/

Pradėkime stabdyti tautos ir valstybės griovėjus (III-a dalis)

Piteris Breigelis Vyresnysis "Aklieji"

Kas skaitė 2-ą šio straipsnio dalį, tai ten buvo kalbama apie informatumą, o pakankamo informatumo nebuvimas praktiškai pasmerkia daugybę žmonių pražūčiai. Pavyzdžiui, 2004 metų Indijos vandenyno cunamis dėl perspėjimo sistemos apie nelaimes nebuvimo nusinešė maždaug 235 000 žmonių gyvybių. Taigi, XXI amžius yra informacijos ir informacinių technologijų amžius, todėl šiame amžiuje įsigalės ir genetinė inžinerija, kurios galių žmonija dar nesupranta, kadangi visi tyrimai vyksta slaptai. Lietuvos žmonės nėra informuoti apie daugelį mūsų tautai nežinomų, bet pasaulyje egzistuojančių technologijų, todėl tragedijos gali tapti neišvengiamu dalyku. Jau daugelis įsitikino, kad toks nevykęs valstybių valdymas, kai į atsakingus valstybės valdymo postus skiriami atsitiktiniai asmenys tik pagal vienintelį kriterijų, t.y. priklausymą valdančiajai partijai, yra visiškas absurdas. Tai panašu į Piterio Breigelio paveikslą "Aklieji“. Šis paveikslas buvo vienas iš paskutinių Piterio Breigelio Vyresniojo (Pieter Bruegel 1525 – 1569) 1568 m. nupieštų paveikslų, kuriame jis alegoriška forma išjuokė politinį ir religinį fanatizmą. Taip valdomas valstybes, savaime aišku, perima valdyti kitos valstybės, o dabartiniu metu net privačios kompanijos arba atskiros grupės. Lietuvoje mažai kas žino, kad 1940 m. psichiatrai sukūrė planą dėl pasaulio valdymo, ir kad šitas planas būtų įvykdytas, tam reikia pašalinti egzistuojančias Gėrio ir Blogio sampratas, todėl būtina sunaikinti ŠEIMOS TRADICIJAS, PATRIOTIZMĄ ir RELIGINES DOGMAS. Planas buvo sukurtas 1940 metais, o kova dėl Šeimos Tradicijų, patriotizmo ir religinių dogmų išlikimo Lietuvoje prasideda tik šiandien. Kitose šalyse visa tai buvo dalinai įgyvendinta be didelio triukšmo, todėl ten jau tie tautos ir valstybių griovimo procesai vyksta gana sparčiais tempais. Pirmuoju PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos) Generaliniu direktoriumi tapo psichiatras Brock'as Chisholm'as, kuris pritarė šiam planui, ir pradėjo jį įgyvendinti. Dabartiniu metu PSO stengiasi sujungti psichiatrines ligonines su medicininėm, kad integruoti psichiatrus į mediciną ir medikų bendruomenę. Kodėl tai reikia padaryti? Kad žmonės nesugebėtų atskirti, kad psichiatrija iš tikrųjų nėra medicinos sritis. Nes jokie vaistai negali pagydyti dvasinių sutrikimų, kadangi pati dvasia nėra kūnas, kurią galima būtų "gydyti" vaistais. Pati dvasia yra geriausias gydytojas visam kūnui. Jūs puikiai žinote, kad žmonės, susirgę vėžiu pradinėse stadijose, gali pasveikti, jeigu sugeba pakeisti savo ankstesnius įpročius ir savo dvasinę būsena pakelti į aukštesnį savo kūno valdymo lygmenį. Tokių atvejų yra nemažai ir tai prilyginama stebuklui. Psichiatrija ir turėjo eiti šituo keliu, tačiau ji, būdama marksistinės filosofijos dalimi, nuėjo kita kryptimi, tapo farmacijos kompanijų kompanjonu, ir šiandien psichiatrai atlieka farmakompanijų marketingą. Tai jiems atnešė milijardines pajamas. Pažiūrėkite, kaip elgiasi Seimo narys psichiatras Linas Slušnys Lietuvos Prezidento G. Nausėdos atžvilgiu: "„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto. Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą"; "Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“; "Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“. Vargu ar pats Prezidentas G. Nausėda suprato, kad psichiatras Linas Slušnys jau nustatė jo ekselencijai diagnozę. Alter ego yra taip pat ir psichiatrijos terminas, kuris reiškia „daugybinį asmenybės sutrikimą“ ir ten psichiatrai prie šios ligos gali pripaišyti dar ne vieną ligą, visokius bipolinius sutrikimus, netgi ir šizofreniją. Štai jums pavyzdys, kaip chamiškai gali elgtis psichiatras, kuris galimai iki to yra padaręs ne vieną nusikaltimą, kuris liko neatskleistas. Taip, tarp kitko, elgiamasi kalėjime, kad parodyti, kas čia yra "verchas". Kaip matote, mūsų tauta nieko nepasimokė iš sovietinių laikų, kai disidentas, pasakęs tiesą apie tai, kaip TSRS okupavo Lietuvą, buvo apšaukiamas, kad jis yra šizofrenikas, paguldomas į ligoninę ir "gydomas". Chamas Linas Slušnys lieka vėl nenubaustas, nes jis paklūsta APA (Amerikos Psichiatrų Asociacijai), kuri jau išleido arti 400 diagnozių psichiatrų "Bibliją" - DSM-V. Taigi, toks žmogus, kaip Linas Slušnys, kuris yra amoralus tipas ir turi problemų dėl neišvystyto atsakomybės jausmo, sąžinės ir loginio mąstymo, gali vaikščioti po mokyklas ir kabinti makaronus mokytojams apie genderizmo naudą, būti netgi Žurnalistų Etikos komisijos pirmininku. Ir neatsirado nei vieno žmogaus toje pačioje komisijoje, kuris paklaustų to pirmininko:"kas yra ta ETIKA?". Ir nuo sapaliojimų, visa komisija pamatytų, kad "Karalius Nuogas". Nesusigaudė ir "Respublikos" redaktorius V.Tomkus, kurį tas Komisijos Pirmininkas Linas Slušnys taršė, kaip norėjo. V. Tomkus nesuprato, kad tokia Etikos komisija yra Linčo teismo analogija ir ji negali iš principo tokia egzistuoti. Bet psichiatrai yra įžūlus visame pasaulyje, nes jie bet kam gali priklijuoti psichinio susirgimo diagnozę, nes mes visi, pagal psichiatrus, esame nesveiki, išskyrus psichiatrus. Jeigu ir toliau bus leidžiama elgtis šitiems tarp medikų labiausiai pamišusiems psichiatrams, tai mūsų laukia daug baisesni laikai, nei tai buvo bolševikų tironija. Pažiūrėkite šiame video atskleistus faktus apie psichiatriją ir jūs pamatysite, kad visas tas planas yra ne kas kita, o būtent beprotystė, su kuria mums teks kovoti, jeigu mes norime išlikti, kaip valstybė ir kaip tauta.

Autorius Steponas Laukys

Jungtinė Karalystė

Moteris, kurianti stebuklus

   Dažnai yra teigiama, kad žmogui užtenka 5% talento, o likę 95% yra juodas darbas. Ir štai toks žmogus tada pasiekia nepaprastas kūrybines aukštumas, sukurdamas savo aplinkoje tokius dalykus, kuriais tu negali nesižavėti. Tokia kūrybinga asmenybė yra Nadežda Stefanova, įmonės "Gilės HOUSE" steigėja ir idėjos autorė.  Atsivertę jos tinklaraštį galima perskaityti apie jos įkurtą įmonę:

„Gilė House“ svajonių namai – tai netradicinė architektūrinė idėja. Šviesūs, atviri ir ergonomiški namai, kurių prioritetas – kokybiškas gyvenimas, visapusiškas poilsis ir natūralumas, subtiliai derantis su šiuolaikinėmis technologijomis. Tai namai, kuriuose buvimas kartu ir buvimas atskirai nereikalauja jokių pastangų – yra toks natūralus ir paprastas kaip kvėpavimas…"

Kviečiame susipažinti su grožio ir estetikos karalyste, kurią kuria šita nepaprastai talentinga moteris Nadia, ir kurią galite pamatyti šalia Klaipėdos. Genijai yra šalia mūsų, tik jiems reikia mūsų palaikymo ir pritarimo jų kūrybai. Tuo tikslu ir buvo parašytas šis trumpas straipsnelis, kad jūs galėtumėte tai pamatyti savo akimis šiuos video filmus ir pajausti kokioje atmosferoje Nadia kuria stebuklus, kuriais galės žavėtis ir ateities kartos. 

 Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Kviečiame mokytojus mokyti mokinius - kaip reikia mokytis!

     Štai atsiliepimai apie šią mokymosi technologiją: 

„Noriu padėkoti už galimybę pereiti šią programą. Tai labai naudinga ir vertinga mano, kaip trenerio, darbui, ir ne tik. Tai nebuvo lengva, bet įgijau neįkainojamų žinių apie mokymo technologijas, kurios man padeda atpažinti mokinius, turinčius mokymosi sunkumų. Aš galiu padėti jiems įveikti juos ir įgyti žinių, kurias jie gali pritaikyti. Tai, ką išmokau, galima pritaikyti visose gyvenimo srityse. Puiki technologija, kuri tikrai veikia!

Taip pat noriu padėkoti instruktoriui už atsiliepimus ir palaikymą. “G.N.

Ji padeda:

• išmokti mokytis;
• tikrai suprasti ir pritaikyti tai, ko mokotės;
• pritaikyti mokymosi technologijas, kad padėtų kitiems žmonėms, turintiems mokymosi sunkumų;
• pagerinti savo švietimo kokybę.

Tu išmoksi:

• kodėl pakartotinis perskaitymas ar paaiškinimai neprisideda prie supratimo;
• kodėl dingsta susidomėjimas ir nenori tęsti studijų;
• kaip rasti, kas tiksliai yra nesusipratimas;
• būdai, kaip įveikti nesusipratimus ir kliūtis mokant save ir kitus. 

Programos turinys: 

• 3 pagrindinės mokymosi kliūtys;
• 5 priemonės šioms kliūtims įveikti;
• Premijos - 3 praktikos pratimai:
•  dėl atidumo ir duomenų įsisavinimo spartos didinimo,
• - padidinti gebėjimą priimti sprendimus,
•  apie galimybę atskirti melagingus duomenis nuo teisingi.

Rezultatai, kuriuos jūs galėsite pasiekti: 

• Mokymosi technologiją - kaip mokytis savarankiškai ir kaip padėti kitiems mokantis;
• Priemonės, kaip įveikti mokymosi kliūtis;
  
• Gebėjimas visiškai įsisavinti ir suprasti tiriamą medžiagą;
  
• Noro ir gebėjimo mokytis atgimimas;
  
• Nuolat naudodamiesi mokymosi technologija, pastebėsite:
  
• Raštingumo ir intelekto lygio didinimas;
  
• Atminties gerinimas;
  
• Našumo ir budrumo gerinimas.
  

 Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Pirmas Baltijos šalyse Habardo Vadybos koledžas Rygoje

Habardo Administravimo technologija - viena iš geriausių pasaulyjee

Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Vydūnas - Protas bei išmintis

Naminiai gyvuliai ir sparnuočiai daug dažniau serga. Ypačiai čia, kur „kultūra“ esanti aukšta. Penima kiaulė serga tukimo liga. Bet niekur visoje gyvybės srityje nėra tiek daug ligų, kaip žmonėse. Aišku, kad žmogus tam pats turi būti kaip noris priežastis. Jis negyvena, kaip liepia gyvenimo įstatymai. Visomis savo jėgomis jis stengiasi aplenkti įstatymus.

Gyvuliai nenori apgaudinėt įstatymus. Gyvuliai gyvena natūraliai. Žmonės nori veikti protu, o tik neatsikrato geidulių. Protas dargi geiduliams taiso augimo sąlygas. Protas dažnai peni geidulius.
Ir jie tada valdo žmogų, kad gyvena, kaip nėra žmoniška. Garsusis filosofas Kantas sako savo rašte Streit der Fakultaten (Mokslo šakų ginčas): ,,Iš teologų (tikybos mokslininkų) žmonės nori sužinoti, kaip prieš mirštant galima greit pasitaisyti, jeib dar šiaip taip patekus į dangų, iš juristų-advokatų (teisių mokslininkų) – kaip laimėjus savo bylą, kad ir neteisingą, iš gydytojų – kaip pasveikus, nors kūno jėgos visiems geiduliams patenkint naudojamos“. Ir išeina, kad protas patsai griauja, bet nestiprina sveikatą. Bet jis daro dar blogesnį darbą. Jis dažnai stengiasi surasti naujų dalykų naujiems geiduliams sužadinti. 
Tokiu būdu žmogus negyvena iš esmės, negyvena jos plasta, kuri jo asmenį kūrė šiam gyvenimui, bet gyvena tąja, kuri pareina iš atskiro, trumpai kvėpuojančio geidulio. Ar tai gera yra žmogaus sveikatai, retai kas pamano. Todėl mūsų laiku tūlos ligos žymiai gausėja. Kaip štai ir gimties ligos. O protas niekumet nebuvo taip lavinamas kaip šiandien. Jis labai darbštus. Stengiasi gamint visokių gėralų (gėrių), valgių ir kita ko, kas būtų „skaniau“, tai esti kas daugiau erzintų dirgsnis ir žadintų aiškesnį kūno gyvybės numanymą. Mat vis dar tikima gyvybę pareinant iš tų dalykų, kurie kūną akies mirksnį smagina, kurie liepia kūno narveliams darbštesniems būti. Bet tie smagumai kaip tiktai yra kūno žuvimo priruošėjai. Taip vartojamas dažniausiai alkoholis, nikotinas, morfijus, kokainas, saldainiai ir t. t. Visa yra skanu, malonu. Tačiau visi šie dalykai griauja kūną, trukdo žmogaus asmenybės gyvenimą, naikina sveikatą. Todėl mūsų laikais žmonės dažniau serga negu seniau. Tik
pasižiūrėkime „kultūros“ žmonių dantis! Retai kur matysime sveikus. Žmonės kitaip minta negu seniau, o kaip daug buvo sveikiau.
Dargi patys žmonės, santykiuodami su viens kitu, vienas kitą sargdina. Kiek suserga beragindami nors vieną „burnelę išmesti“, kąsnelį suvalgyti! O kūnui tai nebuvo reikalinga, bet, priešingai, kenksminga. Bloga nemanant, norėta širdingumą apreikšti. Bet išminties tame nėra. Kad ben proto būtų! Jis jau daug reikštų. Bet ir jo nėra. Toliau žmonės vienas kitą žemina, liūdnina, vienas
kitam sukelia visokius rūpesnius. O visa tai griauja sveikatą. Bet ne vien kitam, bet ir sau pačiam. Kurs kitam, kaip sakoma, „kraują gadina“, ir sau kenkia. Mat kiek maža bėra proto sveikatai išlaikyti!
ŽYMŪS PATARIMAI

1925 m. trims New Yorkio amerikiečiams suėjo kaip tik 100 amžiaus metų. Buvo tai Mr. John A. Steward,
Mr.Barr Spangler, kuriuodu ūkininkavo, gal dar ir šiandien gyvena, ir dr. Stephan Smith, kurs buvo
garsus gydytojas ir minėtų metų pavasarį mirė turėdamas jau 100 metų. Visi jie pataria saikumą.
Per daug valgyti esą taip jau žalinga, kaip daug gerti, sako Mr. J. A. Steward. O Mr. Spangler valgo, kaip patsai pasakoja, tiktai du kartu per dieną. Dr. St. Smith stačiai tvirtina, kad ankstyba mirtis
dažniausiai pareinanti iš didžio ėdimo. Jis skelbia 10  įsakymų, kuriuos reikia pildyti norint sveikam būti.
1. Valgyki tiek maža mėsos, kiek tik galima! Geriau, kad jos visai nevalgai!
2. Gerki užtenkamai pieno!
3. Miegoki dieną po valgio 10-15 minučių!
4. Naktimis miegoki 10 valandų!
5. Miegoki lauke, jeigu oras tai leidžia!
6. Nerūkyki!
7. Nevalgyki saldainių!
8. Nevartoki alkoholio!
9. Venki minkštų sėdelių ir tinginiavimo! Nieko nedirbdamas, bėgi kapinėsna!
10. Būki visame natūralus!
Nėra šie sakiniai jau aukštos išminties reiškiniai. Kurs naktį miega 10 valandų, tam dieną miegot
nebereikalinga. Ir neužtenka rūpinties vien kūnu. Bet tie įsakymai vis dėlto yra geri. Žmogaus gyvenime turėtų vyrauti protas bei išmintis, o ne geiduliai. 

Tik nedaug žmonių paseks šiuos įsakymus. Žmonės dar per giliai stovi geidulių vergovėje. Todėl jie taip ir serga, nežiūrint to, kad mūsų laikais daugiau yra gydytojų negu kuriame kitame amžiuje.
Norėdamas sveikas būti, žmogus turi būtinai gyventi protingai ir išmintingai. Išmintingas yra, kurs gyvena žmoniškai. Tada jis visą savo gyvenimą tvarko iš savo esmės, iš dvasios-sielos. O tai yra vyriausiasis sveikatos pagrindas.
Bepig tam klausyti išminties, kurs išminties turi! Taip gal tūlas pasakys. Bet išmintis yra kiekvieno žmogaus esmės savumas. Tik ji paprastai žmonėse yra dar tik kaip koks diegas, kurs nėra atsilukštinęs. O kituose žmonėse ji vėl aistrų apsvaiginta arba kaip nors sudrumsta.
Kur ji dar diegu tebėra, čia reikia ją auginti. Tai įvyksta, jai duodant vyrauti žmogaus gyvenime, progai pasitaikius. Toliau dar kalbėsime apie tai. Kur išmintis nusmelkta kai kurių siaurų ir klaidingų protavimų, kur ji slopinama kai kurių geidulių, čia reikia, trumpai pasakius, viduje giedrėti ir išgaidrėjusiam pasilikti. Tada sveikata tvirtės.
GYDYMAS
Išminties nevaldomos asmens jėgos žmogų nuveda į visokias ligas, ir jam tenka gydyties. O jeigu jau sunku yra išmintingai gyventi ir išlaikyti sveikatą, tai dar sunkiau bus susirgus pasveikti. Neišmintingasis elgiasi ir toliau kaip įpratęs. Ir nuolatai taip gamina ligoms sąlygas. Nuolatai daro, kas kenkia sveikatai. Vėlgi, jeigu žmogus ir pasistengtų protingai ir gal net išmintingai gyventi, visų klaidų vis tiek neišvengs, nebūdamas tikras išminčius. O tada reiks gydyties. Gerai padarys, kad susirgęs kreipsis į gydytoją. Gydytojas yra mokslo žmogus ir daug žino apie kūno gyvenimą, tikrai daug daugiau negu kits paprastas žmogus.
Bet gydyti yra labai painus darbas. Kaip dabar turbūt nujėgiame, reikia ne vien šalinti ligą, bet ir žmogų tiek pataisyti, kad jis pradėtų pats rūpinties savo sveikata, tai esti protingai ir išmintingai gyventi, išminčiai leisti būti jo sveikatos galia ir sargu. Gydymo mokslas teikia žinių. Tų žinių turint, galima darbuoties, vadinasi, protauti, mąstyti. Bet kaip reikia išminties norint žmoniškai gyventi, taip
dar daugiau jos reikia norint susirgusį gydyti. 

Vėlgi išminties nėra, ji nesireiškia, nešviečia, kur nėra
dorovės. Todėl tik labai doras, taurus, kilnus žmogus gali gydyti iš tikrųjų. Senovėje gydymu rūpinosi beveik vien tik šventieji žmonės. Mokslas yra, be abejo, naudingas ir todėl reikalingas. Jo neturėdamas, išmintingas žmogus gal ir nepadarys bloga, bet jam trūks patirties, iš kurios greičiau sužinotų tikslingą veikimą. Neišmintingasis negalės naudoties tikru būdu, kas kitų yra patirta.
Jokiu būdu nereikėtų leisti nešvariems žmonėms tave gydyti nešvariais dalykais! Ir mokslingi gydytojai kartais tokius vartoja. Sveikam kūdikiui prieš rauples įskiepija gyvulių rauplių pūlius. Todėl dažnai ir kenkia sveikatai. Išmintis nepritars tokiam darbui. Sveikata visumet saistosi su šviesa, su kvapu, su tyru oru ir su švarumu, niekumet – su tamsa, su dvokimu ir purvu.
Abejokime todėl visu, kas panašių žymių turi. Atsiminkime, kaip atrodo, kas auga, tarpsta, klesta, ir
kaip atrodo, kas kaipsta, nyksta, pūva, žūva! Ir tuojau numanysime, su kuo draugauja sveikata, su kuo – liga.
Toliau įsikalkime, kad negali by kurs mokslas žmogų padaryti tikru gydytoju. Ir geriausiasis mokslas nieko nereikš, jeigu nebus išminties, kuri juo naudotus. O netikęs mokslas bus tikrai kliūtis.
Jau iš pagrindo gydytojas apsiriks, jeigu jis žiūrės kūną kaip chemės elementų junginį, o žmogų – kaip gyvulį. Netikęs mokslas tų skirtumų neparodo. O neišmintingasis gydytojas jų nepastebi. Kaip jis tada galėtų gydyti? Jis visai negali pastebėti paties žmogaus gyvenimo įstatymų ir prieš kuriuos žmogus yra nusižengęs. Kaip tat galėtų pamatyti, ko ligoje pirma saugoties?
Tikrai imant, nėra gydytojo dalykas žmogų išgydyti. Gydytojas tegali šalinti, kas sergančiojo gyvenimo įstatymus įžeidė, tada gyvybė, prigimtis, žmogaus esmės akstinama, pati pataiso sveikatą.
Vien tik taip vyksta ta valia, iš kurios pareina visa, kas gyva. Bet žmogus pats to nenumano, jeigu jis tiki gydymą pareinant iš aplinkos, iš vaistų, žolių ir tepalų. Ir tada jau visa gydymo byla stabdoma, trukdoma. Iš viso, kas lig šiol pasakyta, turbūt aiškėja, kad daug sunkiau yra gydyties negu sveikam išlikti. Todėl daug svarbiau yra rūpinties savo sveikata negu ligų gydymu.   
Ir gydytojų mokslas turėtų vyriausiai tirti sveikatos pagrindus ir sąlygas, ir jų uždavinys būtų – tokį mokslą skelbti žmonėms, o ne, kaip tai paprasta, tirti beveik vien ligų ypatybes ir kas darytina joms šalint. Pirmo neištyrę, antro negalės padaryti. 

Taigi: Pirmoji gydytojų pareiga turėtų būti žmonių sveikatą stiprinti ir saugoti; tada ligų gydymas būtų tiktai išimtis.

KURIEMS ŠIS RAŠTAS PARAŠYTAS
Noriu lietuvių tautos žmones [matyti] taurius, sveikus. Todėl ir stengiaus visaip jų taurumą ir sveikatą auginti ir tvirtinti. Dariau ir dar darau tai žodžiu ir raštu. 
Dabar dar tyčia dėstau sveikatos pagrindus ir sąlygas. Tariuos esąs tam skirtas, beveik visą jaunatvę ir sirgęs, ir visaip gydytas.  Žinau berods, kad negalėsiu kiekvienam patarnauti.
Kuriems svarbu gyventi senu savo Įpročiu, kurs sveikatai yra stačiai žalingas, tuos vargu pamokysiu.
Tegul sau randa, kas jiems reikalinga! Ir jiems, ir kitiems bus naudinga, jeigu gyvenimas juos pamokys kuo greičiau! Taipgi nieko negalėsiu reikšti tiems, kurie visa geriau žino negu aš. Patiems išmintingiesiems, kurie savaime išmintingai gyvena, tiems patarimų nereikia.
Bet ir tiems, kurie norėtų sužinoti, kaip gyventi reikia, kad išliktų sveiki, nebus galima ką suteikt, jei
neatsižvelgs į reikalingąsias sąlygas. Mūsų gyvenimas, nors prasideda, kaip rodosi, užgimimu, yra tęsinys visos tautos gyvenimo iš ilgų tūkstantmečių amžių. Ir mes savo įpročių, savo palinkimų ir savo protėvių padavimų kartais esame taip susaistyti ir surakinti, kad negalime laisvai manyti,
judėti, trumpai: savaip gyventi. Todėl, norėdami patariami, turėsime mesti tūlus įpročius, tūlus senus
būdus ir išmokti visiškai kitaip mąstyti apie tai, kaip žmogui gyventi dera. Gal teks tūlam gyvenimą visiškai kitaip suprasti negu seniau. Kam baugu tai padaryti, tam patariama iš anksto padėti šį raštą. Jis ne jam rašytas. Jis skiriamas žmonėms jaunos širdies, pakilusios sielos, giedrios dvasios, žmonėms, kurie yra tiek drąsūs mėginti senąjį savo gyvenimo pagrindą ir savo gyvenimą statyti ant naujo, jei mato, juk senasis yra netikęs. Toliau šis raštas skiriamas tiems, kurie nori patys nustatyti savo elgesį ir nebesileisti aplinkos arba kitų priverčiami. O pagaliau šis raštas nori būti parama
visiems, kurie gyvenimo bangose stengiasi tvirtinti savo žmoniškumą.

Šie savo gyvenimą ir pat žmogų kitaip supras negu kiti. Nebus naudos iš šio rašto tiems, kurie tiki matere, kaip ji yra prieinama mūsų jusnims, tiki spėką esant visumos pagrindu ir kurie tuo savo tikėjimu patenkinti. Šis raštas duoda pirmybę dvasiai. Jai ir priskaitoma visa galia šiame gyvenime. Iš tokio supratimo yra ir sprendžiamas parinktasis uždavinys. Atitinkamai ir bus rodoma, kaip gyventi reikia norint sveikam išlikti.
Supraskime! Nenorime žmonių gydyti. Norima žmogaus protavimą žadinti ir parodyti žmogui tikslingą gyvenimą, jeib sveikata tvirtėtų ir būtų išvengiamos visokios negalės.
Kurs kitaip žiūri į gyvenimą, kaip čia leista numanyti, tam taipgi šis raštas nerašytas. Jam nebus galima patarnauti. Bet jeigu jis teiktųs šį raštą bent skaityti ir jo posakius savo gyvenime išbandyti, tada gal nors kiek suras, kas jam naudinga bus. Lengva yra ką nors peikti ir, nieko nemėginus, visa
mesti, kas teikiama. Bet lengva ir netekti to, kas žmogui būtinai reikalinga. Nenorėta, kad skaitytojas aklai tikėtų, kas šiame rašte parašyta. Žmogui dera būti kaip tik saviškam, vadinas, tokiam, kurs stovi savo kojomis, kurs visą gyvenimą valdo iš savo vidaus, kurs savo protu naudojasi ir savo
išminčiai leidžia nušviesti jo gyvenimo takus. Yra visiems žinoma, kad kiekvienam žmogui pirm viso
svarbios jo dvasios-sielos galios, kad jis pirma naudojasi savo protu. 

*******************************************************************

Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Vydūnas - Žmogus gyvena pagal Įstatymus

Neidamas su jais, jis į juos atsitrenkia ir kenčia skausmą. Todėl dažnai matyti, kad ir jaunasis yra

kartais nesveikas – ligotas. Amžiaus įstatymai kitaip nori. Berods ne visumet pastebima, kad jaunas yra veikęs priešingai gyvenimo įstatymams. Ir todėl tūli sako, kad nevisiems lygiai lemta. Liga arba sveikata pareinanti iš kažikurių nežinių. Toks jau esąs žmogaus likimas. Tarsi nebūtų įstatymų, kuriais gyvenimas tėra galimas. Bet taip tik rodosi žmonėms, kurie nedręsa visa apmąstyti. Jeigu visas pasaulis su visu jo gyvumu laikomas yra tikrais įstatymais, žmogaus elgesys negali būti jų neliečiamas.

Žmogus turi išmokti su įstatymais eiti. Ir todėl juos tirti. Ir ištirti, kodėl, kartais visai priešingai amžiaus tvarkai, jaunas žmogus serga. O tada geresniu gyvenimo supratimu ir gyventi reikia. Šičia nemanoma, kad reikėtų ligos priežasties ieškoti, kaip tai gydytojai daro. Svarbu žinoti gyvenimo sąlygas ir būtinumus – jo įstatymus. Kad ir nesurastume jų visų, vis dėlto pastebėsime, kad žmogus serga, kuomet gyvenimo įstatymai yra jojo nepaisyti.

Arba kitaip sakant: susirgęs žmogus yra susižeidęs, veikdamas priešingas gyvenimo įstatymams, o kūrybos jėgos, gyvybė stengiasi visa pataisyti. Iš to randasi, ką vadiname liga. Bet reikia atskirti senatvės ligotumą nuo kitų amžiaus laikų ligų.Žmogus, gyvendamas asmens gyvenimą, yra tarsi

nuleistas iš didžio, aukšto buvimo būties į menkesniąją.Čia jis santykiuoja su pasauliu. O tatai įvyksta jo asmenyje. Čia jis turi išmokti taikinties į pasaulio įstatymus, čia jis pats ir pakinta: įgyja daugiau šviesumo ir tvirtumo, išminties ir valios. O tatai atšviečia jo sveikata, jo vidaus silpnėjimą – liga. Kitaip tai pasakius: užgimusiam žmogui tenka amžius žemiškose sąlygose. Jis negali priešinties tiems įstatymams, kurie jį į jas įstato. Bet to ir nereikia. Žmogaus esmei yra visa svarbu, ką žmogaus asmuo patiria arba veikia, gyvendamas savo amžių. 

Visi įvykiai, ar jie būtų žmogui malonūs ar nemalonūs, yra tarsi jo esmės atgarsiai. Koks yra žmogus savo esmėje, taip jis gyvena, taip jis taikstosi arba priešinasi įstatymams, toks ir yra jo gyvenimas su visu savo turiniu. Tame ir gludo priežastis to, kad vienas yra ligonis nuo pat užgimimo arba jaunas būdamas, kuomet, rodos, priešinties įstatymams dar negalėjo.

Šiam klausimui dar geriau suprasti, reikėtų teikti ir dar daugiau paaiškinimų. Bet tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius. O tai toli nuvestų nuo šiauresniojo šio rašto uždavinio. Bet, sprendžiant ir tiktai jį vieną, gana dar paaiškės minimas dalykas. Tuo tarpu pirmoje eilėje svarbu suprasti žmogaus esmę, tai esti žmoniškąją dvasią-sielą, esančią aukšt žmogaus asmens ir net jo asmenybės, aukšt šio gyvenimo ir aukšt amžiaus. Ji tiktai laikinai sutuokta su visu tuo. O ją tuokia įstatymai, kurie atitinka tą, kokia ji yra. Iš žmogaus esmės pareina, kad jai kūnas auga, bręsta, tvirtėja, būva ir pagaliau nyksta! Taipo jau žmogaus esmė ir kuria sąlygas tam, kad jo asmenyje ir asmenybėje įvyksta suirimas, randasi spragų ir nuostolių ir žmogus prieš laiką silpsta ir serga. Bet žmogaus esmė gali ir kurti ir kuria pasveikimo ir sveikatos sąlygas. Imkime kad ir labai paviršutinišką paveikslą! Didis šaltis gali būti pavojingas žmogaus gyvybei. Kad labai karšta, jam gresia tas pats nelinkis. Iš to matyt, kad žmogui geriausia gyvent tam tikru šilumos laipsniu. Bet jis gali prisipratinti prie šaltesnio arba šiltesnio oro. Tai reiškia, žmogus savo esmėje nusistato pakęsti aukštesnio šilumos ar žemesnio šalčio laipsnį. Ir iš lengvo kūnas atitinkamai pakinta. Nuodugniai tiriant kalbamąjį įvykį, pasirodo, kad iš žmogaus esmės tarsi sravi jėga į kūną ir jį padaro galingą pakisti, kaip reikia. Brisdami į šaltą vandenį, jį lengviau pakenčiame, kad savo manymu jau mintyse šaliname vandens šaltumą. Bet pamanius, kad vanduo bus labai šaltas, netrukus kūnas pradeda drebėti iš šalčio. Iš žmogaus esmės eina tikra plasta į asmenybės ir asmens gyvenimą jam tvirtinti.

Tik to nežinodamas, žmogus pasiduoda visokiems užgavimams ir silpsta. Jo gyvenimas susideda iš visokių veikimų ir patyrimų, kurie ar tvirtina, ar vėl griauja žmogaus sveikatą. Ir labai dažnai visas gyvenimas yra nuolatinis svyravimas tarp ligos ir sveikatos, kol neaušta pagaliau paskutinė diena.

**************************************************************************

Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Būsimam Vydūno miestui reikalingi išradingi žmonės - burkimės!

• Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com
  

Vytautas Radavičius - Išsaugokime mūsų miškus

• Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com
  

Trumpai apie Žaką Fresko

**************************************************************************

Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com

Vydūno miestas

Šiandien mes matome, kaip nyksta mūsų tauta, kaip nyksta mūsų kultūra, kaip skursta dalis mūsų tautos, kaip talentingi mūsų išradėjai imasi už galvų, nes nežino, kaip jiems reikia išgyventi, kaip reikia realizuoti savo idėjas, kaip sukurti savo šeimą, nes nėra kur gyventi. Visa tai panašu į tai, kad mes gyvename kažkokių tai egoistų sukurtoje sistemoje ir dalis žmonių yra paversti vergais. Ir tie žmonės, kurie stovėjo "Baltijos Kelyje", niekaip negalėjo įsivaizduoti, kad jie kovojo už tokią visiškai išsigimstančią santykių sistemą, kuri naikina pačią lietuvių tautos kultūrą, o tai reiškia ir pačią tautą. Daugybė žmonių Lietuvoje jaučiasi niekam nereikalaingi. Daugybė žmonių mato, kad nuo jų niekas nepriklauso. Taigi, tauta ne tik degraduoja, bet ir krauna turtus tiems, kuriems pati tauta ir jos interesai visiškai nerūpi.

Matant tokią besivystančią tragediją Lietuvoje, dalis žmonių ieško išeities. Ir viena iš tokių išeičių yra sukurti BENDRUOMEMENĘ, kuri pasiryžtų statyti Vydūno miestą pagal Žako Fresko sukurtą "VENUS" projektą. Savaime aišku, kad mes negalime laukti, kol visos pasaulio tautos apsipręs ir pradės įgyvendinti "VENUS" projektą kiekvienoje šalyje, nes šito gali neįvykti niekada. Tačiau, pati Žako Fresko idėja yra gera, ją galima realizuoti ir viename atskirame mieste, tik su sąlyga, kad šis miestas gyvens pagal BENDRUOMENĖS nustatytas gyvenimo normas. Tai nėra miestas bet kam ir kiekvienam. Deja, toks miestas būtų visiška utopija. Tačiau nustačius tokios BENDRUOMENĖS gyvenimo normas, toks miestas tampa realiai įgyvendinamu dalyku.

Etapai būtų sekantys:

1) Bendruomenės "VYDŪNO MIESTAS" įkūrimas.

2) Bendruomenės IŠGYVENIMO principų nustatymas.

3) Vydūno miesto statyba.

Miesto EKONOMIKA yra grindžiama MOKSLINIU PAGRINDU, kai yra įvertinami visi gyvenančių žmonių bendri interesai.

Kadangi "VENUS" projektas yra numatytas kaip tarptautinis projektas, o vienas atskirai negali veikti, tai "VYDŪNO MIESTUI" nereikia siekti iš karto kopijuoti "VENUS" projektą. Tačiau, galima sukurti miestą, kuriame gali funkciuonuoti daugybė socialių programų, skirtų šio miesto gyventojams tenkinti: Vaikų darželiai, mokyklos, profesinis išsilavinimas, aukštasis išsilavinimas, kiekvienai šeimai skirti būstai, bibliotekos, Kultūros rūmai ir kt. orias pragyvenimo sąlygas garantuojantys dalykai.

 Jeigu jūs norite tapti tokios BENDRUOMENĖS nariu ir norite dalyvauti šitokio miesto kūryboje, kur socialinės ir ekologiškos programos būtų pirmoje ir svarbiausioje vietoje, tai prašome paremti šį projektą, nes bet koks geras projektas privalo būti finansuojamas. Kitaip, tai liks tik tuščios kalbos apie utopinius dalykus. Imkimės darbo. Jūs mums reikalingi.

Pradėkime diskusiją šia tema ir pereikime prie konkrečių planų sukūrimo.

"Vydūno miestas" iniciatyvinė grupė.

Štai, maždaug, kaip galėtų atrodyti Vydūno miestas (video paimtas iš "Gilė HOUSE" reklamos apie planuojamas statyti gyvenvietes).

*************************************************************************************************

Parašykite, pasiūlykite, pasidalinkite geromis idėjomis: fondas.klaipeda@gmail.com